Prasidėjus 2025 metams, Lietuvos įmonės susiduria su svarbiomis ekonominėmis tendencijomis. Baltijos regiono ekonomika atsigauna, tačiau įmonėms tenka atsižvelgti į neramumus pasaulyje, kintančias prekybos sąlygas ir vietines rizikas. Vien tik stebėti augimo prognozes neužtenka – vadovai turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad pasinaudotų naujomis galimybėmis ir apsisaugotų nuo galimų pavojų.
Pateikiame faktais paremtas įžvalgas apie prekybą, kredito rizikas ir regiono dinamiką bei informaciją apie įrankius, padedančius užtikrinti sklandžią ir saugią verslo plėtrą.
Lietuva. Prognozuojama, kad 2025 m. Lietuvos ekonomika augs 3,0–3,1 %, o šį kilimą skatins didėjantis privatus vartojimas ir apie 2 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų „žaliesiems“ bei infrastruktūros projektams (2). Gyventojų vartojimas išliks stiprus dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo 8.5 %, o tai ypač palanku mažmeninei prekybai, vartojimo prekėms ir nekilnojamajam turtui (3).
Estija. Lėtesnį (2,0 %) Estijos augimą daugiausia lemia didelė priklausomybė nuo eksporto: per 60 % BVP tenka prekių ir paslaugų eksportui. Šalies ryšys su nepastoviomis technologijų ir energetikos rinkomis daro ją pažeidžiamesnę pasauliniams paklausos svyravimams (5). SEB duomenimis, 2025 m. Estijoje vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti apie 6,5 % – mažiausiai iš trijų Baltijos valstybių (9).
Latvija. Kukli 1,8 % Latvijos ūkio plėtra susijusi su išorine priklausomybe: importuojami energijos ištekliai ir užsienio finansavimas riboja šalies ekonominį savarankiškumą (7). 2025 m. „Sodros“ ir SEB prognozė rodo, kad Latvijoje atlyginimai galėtų kilti apie 7,4 %
Ko imtis verslui? Dinamiškoje aplinkoje verslo įmonių vadovai gali naudoti kreditingumo ataskaitas, kad įvertintų tiekėjų ir klientų finansinį patikimumą bei išvengtų bendradarbiavimo su rizikingomis įmonėmis.
2025 m. pasaulinė prekyba gali pasikeisti, jei JAV vėl sugriežtintų tarifus ar pakeistų požiūrį į NATO įsipareigojimus. Prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas gali padidinti tarifus ES prekėms, o tai neigiamai paveiktų Baltijos eksporto sektorių. Taip pat mažėjanti JAV parama NATO galėtų lemti, kad ES šalys turėtų skirti daugiau lėšų gynybai, tad verslo plėtrai skirtų resursų gali sumažėti (4).
Ko imtis verslui:
Lietuva. Eksporto atsigavimą skatina ES poreikis technikai, vartojimo prekėms ir žemės ūkio produkcijai. Tačiau eksportas į Rusiją ir Ukrainą išlieka nestabilus, nes geopolitiniai veiksniai riboja augimą šiose rinkose (4). 2024 m. lapkritį Lietuvos mažmeninės prekybos apimtys augo 7,2 %, nusileisdamos tik Rumunijai (8,6 %) ir gerokai viršydamos ES vidurkį (1,5 %) – tai rodo stiprėjantį vidaus vartojimą ir suteikia gerų galimybių eksportuotojams (9).
Latvija daug investuoja į infrastruktūrą (įskaitant „Rail Baltica“), o artimiausius dvejus metus ši sritis pareikalaus apie 1 mlrd. eurų statybos ir transporto paslaugoms (8). Estijos sparčiai augantis technologijų sektorius, kuriame išsiskiria tokios įmonės kaip „Bolt“, kasmet auga apie 35 % (5). Tai suteikia galimybių Lietuvos įmonėms tiekti reikalingą įrangą arba bendradarbiauti kuriant skaitmeninius sprendimus.
Ko imtis verslui? Didelės pridėtinės vertės prekių eksportuotojai turėtų orientuotis į Vokietiją ir Lenkiją, kur BVP kilimas (atitinkamai 1,2 % ir 3,4 %) išlieka stabilus. Patartina naudotis kredito valdymo priemonėmis, kad būtų sekama mokėjimų situacija, ypač Latvijoje ir su transportu susijusiuose sektoriuose.
Nors nemokumo rizikos dar nėra itin didelės, jos auga labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporte, kur mokėjimai dažnai vėluoja vidutiniškai 61,6 dienos. Didėja ir energijai imlių įmonių išlaidos, ypač Estijoje ir Latvijoje.
Lenkija – geras pavyzdys. Mokėjimų atidėjimai Lenkijoje sumažėjo iki vidutiniškai 46,2 dienos, ir tai rodo, kad atsakingas finansų valdymas leidžia sutrumpinti atsiskaitymo terminus (6).
Priemonės rizikoms mažinti:
Mažmeninė prekyba ir vartojimo prekės. 3 % kasmet augantis vartojimas Lietuvoje išlaiko mažmeninės prekybos sektoriaus paklausą. El. prekybos ir greito apyvartumo vartojimo prekių (angl. FMCG) įmonėms verta orientuotis į besiplečiantį vidaus poreikį.
Technologijos. Estijos technologijų sektorius plečiasi ypač sparčiai, tuo tarpu Lietuvoje „Vinted UAB“ 2024 m. augo net 60,5 %. Tai rodo plačias bendradarbiavimo galimybes kuriant programinę įrangą, dirbtinio intelekto sprendimus ir kitas skaitmenines paslaugas.
Logistika ir infrastruktūra. Tikimasi, kad krovinių srautas kasmet augs apie 8 %, todėl logistikos bendrovės gali didinti sandėliavimo pajėgumus, ypač „Rail Baltica“ trasos mazguose. Statybinių medžiagų tiekėjams taip pat prognozuojamas iki 1,5 mlrd. eurų vertės paklausos augimas visame Baltijos regione.
Ko imtis verslui? Pasinaudokite verslo finansavimo paslaugomis plėtrai logistikos ir statybų srityse, atsižvelgdami į didėjantį infrastruktūros ir sandėliavimo poreikį.
Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, todėl įmonėms atsiveria naujos perspektyvos, tačiau norint sėkmingai veikti 2025-aisiais, būtina priimti duomenimis paremtus sprendimus ir tinkamai valdyti rizikas. Naudodami prekinių kreditų draudimą, išankstinių mokėjimų apsaugą ir kreditingumo ataskaitas, vadovai gali sumažinti galimas grėsmes ir pasinaudoti augančiomis galimybėmis.
Baltijos verslas turi likti budrus, prisitaikantis ir strategiškai mąstantis. Turėdami patikimų įžvalgų ir naudodami tinkamus įrankius, Lietuvos verslai gali sustiprinti savo pozicijas ir 2025-aisiais tapti regiono augimo lyderiais.
Šaltiniai:
1. Lietuvos bankas. (2024). Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos. https://www.lb.lt/uploads/documents/files/2024_12_19%20LT%20ekonomikos%20prognoz%C4%97s(1).pdf
2. Lietuvos bankas. (2024). Lietuvos banko prognozė: Gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, vidaus vartojimas ir atsigaunančios investicijos spartins ekonomikos augimą. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-prognoze-geresianti-tarptautine-ekonomine-aplinka-vidaus-vartojimas-ir-atsigaunancios-investicijos-spartins-ekonomikos-augima
3. (2024). Lietuvos banko prognozė 2025 metams: Atlyginimai augs lėčiau, kainos – smarkiau. https://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuvos-banko-prognoze-2025-metams-atlyginimai-augs-leciau-kainos-smarkiau-120073332
4. Allianz Research. (2024). Global Economic Outlook 2024 Q4: Defying gravity? https://www.allianz.com/en/economic_research/insights/publications/specials_fmo/241219-global-economic-outlook.html
5. Coface. (2024). Baltic Top 50 2024: Ranking of the largest Baltic companies. https://www.coface.lt/en/news-economy-and-insights/coface-baltic-top-50-2024-ranking-of-the-largest-baltic-companies
6. Coface. (2024). Corporate Poland Payment Survey 2024: Shorter payment delays amid improving economy. https://www.coface.lt/en/news-economy-and-insights/corporate-poland-payment-survey-2024-shorter-payment-delays-amid-improving-economy
7. Latvijas Banka. (2024). Macroeconomic Forecasts – December 2024. https://www.bank.lv/en/news-and-events/news-and-articles/news/17111-macroeconomic-forecasts-december-2024
8. Latvijas Banka. (2024). Forecasts of Latvijas Banka. https://www.bank.lv/en/operational-areas/task-monetary-policy/forecasts
9. SEB Lietuva. (2025). Kas stiprins ir stabdys Lietuvos ekonomiką 2025 metais? https://www.linkedin.com/posts/seb-lietuvoje_pasi%C5%BEym%C4%97kite-savo-kalendoriuose-sausio-28-activity-7287449015053414405-j3EI/?utm_source=share&utm_medium=member_desktop