Lietuvoje dėl įvairių priežasčių kelerius metus mažėjo bankrotų.  2021 m. pasiektas pastarųjų metų bankrotų skaičiaus minimumas – 732. 2022 m. bankrotų skaičius išaugo pusantro karto - iki 1103. Tai buvo natūralu, nes pasibaigė dirbtiniai apribojimai skolininkų apsaugai skelbti bankrotus ir valstybės paramos programos po COVID-19 pandemijos. Buvo prognozių, kad bankrotų skaičius augs ir 2023 m. Tačiau pernai bankrotų skaičius sumažėjo 14% - iki 949.  

Bankrutuojančių įmonių skaičius 2014-2023 m.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, Registrų centras

Kokios bankrotų tendencijos 2023 m.?

2022- 2023 m., nors tęsėsi sudėtinga geopolitinė situacija vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje, tačiau laikytini santykinai sėkmingais. Nuo 2021 m. rudens sustiprėjusi infliacija pradėjo slūgti 2023 m. viduryje. Kovai su COVID-19 skirta pinigų masė pradėjo formuoti kainų burbulus įvairių prekių sektoriuose.

Tačiau visa tai kol kas neatsispindi bankrotų statistikoje. Bankrotas dažniausiai yra ne vienos dienos įvykis, o procesas. Labai dažnai bankroto fakto įregistravimas yra tik juridinis apiforminimas problemų, kurios kilo prieš keletą metų.

Iš 2023 m. bankrutavusių įmonių 34,3% jų neturėjo pajamų per pastaruosius 3 metus, o 27,0% - pastaruosius 5 metus. Vaizdžiai kalbant, tai panašu į žvaigždžių stebėjimą – tai, ką matome dabar, yra tik atspindys to, kas įvyko prieš keletą metų. Tokios merdinčios įmonės mažiau pavojingos jų verslo partneriams nei staigūs bankrotai. 

Per 2023 m. bankrutuojančių įmonių skaičius buvo mažesnis nei pernai iš dalies dėl mažesnio Sodros aktyvumo keliant bankroto bylas, iš dalies dėl besiformuojančios nemokumo praktikos, kai įmonės pačios paskelbia apie savo nemokumą ir kreipiasi į kreditorius dėl skolų restruktūrizavimo. Dėl didesnio suinteresuotų šalių skaičiaus tokie derinimai užtrunka ilgiau ir prireikia daugiau laiko, kol kreipiamasi į teismą.

2023 m. bankrutuojančių įmonių dalis pagal pajamas

Lyginant su 2022 m. bankrutavusiomis įmonėmis, nežymiai daugiau bankrutavo įmonių, kurios per 3 metus turėjo virš 5 mln. EUR  apyvartą (nuo 16 iki 21), tačiau ženkliai sumažėjo įmonių, kurių apyvarta siekė nuo 1 iki 5 mln. EUR (nuo 114 iki 88) – tikėtina, kad Sodra 2022 m. aktyviau kėlė bankroto bylas šio dydžio įmonėms.

Didžiausios 2023 m. tapusios  bankrutuojančiomis įmonės pagal pajamas (tūkst .EUR) 2020-2022 m.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

2023 m. bankrutuojančių įmonių dalis pagal darbuotojų skaičių

Nors įmonės, kuriose pastaruosius 3 m. (2021.01.01-2024.01.01) dirbo daugiau nei 20 darbuotojų, sudarė tik 12,4% bankrutavusių įmonių skaičiaus, tačiau šiose 118 įmonių dirbo virš 60% įmonių darbuotojų. 2021 m. pradžioje jų buvo 4729, o 2022 m. pradžioje – 4716. 2024 m. jų liko tik 277.

Didžiausios 2023 m. tapusios bankrutuojančiomis įmonės pagal darbuotojų skaičių 2021-2022 m.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Įmonių bankrotai pagal veiklą

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Pramonės įmonių bankrotai augo siuvimo pramonėje (nuo 12 iki 13), medienos apdirbimo (nuo 12 iki 17), metalo padirbimo (perdirbimo?) įmonėse (nuo 8 iki 11), gumos ir plastiko (nuo 5 iki 6). Tuo pačiu metu bankrotų mažėjo maisto (nuo 15 iki 11) bei baldų pramonės įmonėse (nuo 15 iki 10).

Statybų ir NT sektoriuje skaičiumi pirmauja gyvenamųjų namų statybos įmonės (115 iš 198 įmonių), tačiau didžiausias bankrotų augimas buvo tarp įmonių, kurių pagrindinė veikla yra infrastruktūros objektų statyba – ten bankrotų augo nuo 5 iki 9, kai kitose šakose bankrotų ženkliai mažėjo: pastatų statyboje nuo 140 iki 115 (-17,9%) ir specializuotos statybų veiklos– nuo 82 iki 74 (-9,8%). Tikėtina, kad statybų sektorius iš inercijos dar laikė atsparumą, tačiau infrastruktūros įmonės patyrė daugiau rizikų dėl fiksuotų kainų ir nesuvaldyto brangimo. Nekilnojamojo turto sektoriuje bankrotų augo nuo 34 iki 41 (+20,6%), didžiausią dalį sudarė nuosavą turtą parduodančios ar nuomojančios įmonės, o tarpininkavimo veikla užsiimančių įmonių bankrotų buvo nedaug.

Prekybos šakoje bankrutuojančių skaičius didėjo tik mažmeninėje prekyboje - nuo 89 iki 91 (+2,3%), daugiausiai kito užsakomosios prekybos (nuo 20 iki 22), statybinių medžiagų (nuo 7 iki 11) , mažėjimas buvo baldų ir apšvietimo (nuo 8 iki 7), kitų naujų prekių (nuo 10 iki 6), stabilus liko drabužių prekybos bankrotų skaičius (10).

Didmeninėje prekyboje bankrotų mažėjo nuo 112 iki 103 (-8,0%). Augimas buvo statybinių medžiagų prekyboje (nuo 16 iki 21), kitų mašinų (nuo 4 iki 7), gėrimų (nuo 2 iki 6). Mažėjimas buvo farmacijoje (nuo 6 iki 2), degalų ir kuro (nuo 6 iki 3), žemės ūkio mašinų įmonėse (nuo 5 iki 0).

Autoservisų ir automobilių prekybos sektoriuje mažėjo nuo 53 iki 49 (-7,6%). Automobilių pardavimų bankrotų šoktelėjo nuo 13 iki 22, o autoservisų bankrotų krito nuo 23 iki 14. Autodetalių prekybos bankrotų skaičius liko stabilus (mažmenos -8 , didmenos – kito nuo 4 iki 5).

Transporte situacija iš pirmo žvilgsnio gana stabili. Kelių transporte bankrotų mažėjo -20% nuo 67 iki 54, iš jų krovininio transporto nuo 60 iki 48. Kitos logistinės veiklos segmente mažėjo trečdaliu (nuo 29 iki 19), iš jų absoliučią dalį sudarė ekspeditorių bankrotai.

Maitinimo įmonėse bankrotų mažėjo trečdaliu (nuo 124 iki 82), viešbučių bankrotų mažėjo nuo 6 iki 2.

Paslaugų sektoriuose daugiau nei pernai bankrotų buvo konsultacinėje (nuo 28 iki 28), sporto veiklose (nuo 10 iki 17). Bankrotų ženkliai mažėjo IT programavimo ir interneto veiklose (nuo 20 iki 16), nuomos (nuo 25 iki 9), įdarbinimo įmonėse (nuo 15 iki 12), architektūros (nuo 15 iki 13), teisinių paslaugų ir apskaitos veikloje (nuo 12 iki 10), kelionių agentūrose (nuo 8 iki 2). Po COVID-19 ir karantino daugelis paslaugų veiklų greit atsigavo, ypač kai rinkoje dėl infliacijos padidėjo pinigų masė ir santykinai bent laikinai augo perkamoji galia.

Žvelgiant į artimą ateitį bankrotų skaičiaus dinamikai labiau neigiamos įtakos turės šie veiksniai:

• bendras ekonomikos lėtėjimas;
• centrinių bankų kovos su infliacija greitis – kuo ekonomika bus gydoma staigiau, tuo bus daugiau bankrotų;
• maitinimo sektoriaus laukia prasti laikai - ir dėl PVM lengvatos, ir dėl gyventojų perėjimo į taupymo režimą;
• investiciniams sektoriams bus daugiau iššūkių;
• paslaugų (B2S) ir mažmeninės prekybos sektorių pajamų augimas sulėtės arba prasidės pajamų mažėjimas;
• ypač padidės grėsmė sektoriuose, kuriuose yra mažesnės maržos ir intensyvesnė kova dėl pirkėjų.

Šiame atsargiai negatyviame fone savo optimizmu išsiskiria valstybinis sektorius, kurio 2023 m. biudžetas suplanuotas taip, tartum pinigų spausdinimo mašina toliau veiktų pilnu tempu ir surenkamas PVM toliau didėtų, nors tuo pat metu numatomas infliacijos mažėjimas. Laikas parodys ar optimistinis biudžetas bus įvykdytas, ar pasikartos 2008 m. istorija.

Bankrotų skaičių mažins ir tai, kad įmonės dar neužmiršo 2008-2010 m. krizės pamokų ir yra atsargesnės besiskolindamos ir skolindamos pirkėjams.

Kol kas didesnė bankrotų grėsmė yra tik dalyje sektorių, tačiau apsisaugoti nuo nemokių klientų gali kiekviena įmonė, tikrindama verslo partnerių finansinę būklę ar taikydama įvairias rizikos mažinimo priemones.

Romualdas Trumpa

Rizikos vertinimo vadovas

Credeo