Pastaruosius ketverius metus Lietuvoje dėl įvairių priežasčių mažėjo bankrotų. 2018-2019 metais sparčiai kilo ekonomika. Nuo 2020 m. pradžioje įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriame numatytos priemonės kreditorių apsaugai. Įsigaliojus šiam įstatymui turėjo būti anksčiau skelbiamas įmonių nemokumas. 

Šaltinis: Creditreform Lietuva, Registrų centras

2020 metais prasidėjus pandemijai, skirtingai nei buvo prognozuojama, bankrotų nepadaugėjo, o sumažėjo perpus. Buvo kelios priežastys, kodėl perpus sumažėjo įmonių bankrotų: 

• Seimo priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo papildymai, kuriais po karantino kelis mėnesius buvo atidėtas kreipimosi dėl bankroto terminas.
• Tiesioginė ir netiesioginė valstybės pagalba. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kurios daugiausia pradėdavo bankroto procesus, smarkiai sumažino inicijuotų skaičių.
• „Sodra“ ir VMI tapo paramą teikiančiomis finansinėmis institucijomis.
• Kreditoriai neskubėjo kelti bankroto bylų ir stengdavosi sunkumus išspręsti taikiu keliu.

2021 metais bankrotų mažėjimo tendencijos tęsėsi dėl minėtų priežasčių. Įmonės iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galėjo kreiptis į VMI ir į Sodrą dėl skolų atidėjimo. Vien Sodra 2021 m. atidėjo 6000 įmonių „Sodros“ įmokų mokėjimą, atidėtoji skola sudarė 124 mln. eurų.

Bankrotų iniciatoriai per 2019 -2021 metus labai keitėsi. Pavyzdžiui, ankstesniais metais dažniausias bankrotų iniciatorius buvo Sodra ir VMI. 

• Sodra 2020 m. iškėlė 3,8 kartų mažiau bankroto bylų nei 2019 metais (725), o 2021 m- 6,9 karto mažiau bylų nei 2019 metais.
• VMI 2020 metais iškėlė 3,3 kartų mažiau bankroto bylų nei 2019 metais (231), o 2021 m. jų jau buvo beveik tiek pat kiek prieškovidiniais metais.
• Savininkų ir vadovų iškeltų bankroto bylų santykinė dalis didėjo, bet absoliučiais skaičiai buvo apie 30% mažiau nei 2019 metais (431).

Šaltinis: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

Kokios bankrotų tendencijos 2022 metais?

2021 / 2022 metų sandūroje daugelis ekonomistų prognozavo šviesią Lietuvos ekonomikos ateitį. Nerimą kėlė tik nuo 2021 m. rudens sustiprėjusi infliacija. Ji buvo netolygi įvairiose šakose. Kovai su COVID-19 skirta pinigų masė pradėjo formuoti kainų burbulus biržinių prekių (metalų, grūdų) ir su jais susijusiuose sektoriuose. Lietuvoje toliau vyko investavimas, kurį skatino vis dar neigiamos ar žemos palūkanų normos. Bendrai imant įmonių nuotaikos išliko optimistinės.  

Ekonominė situacija pasikeitė, kai prasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje, pradėtos įvedinėti sankcijos, sukilo energetinių resursų kainos, smarkiai krito energijos resursų, metalų, medienos  importas iš Rusijos, Baltarusijos ir dalinai iš Ukrainos. Teko ieškoti brangesnių tiekimo alternatyvų. Tačiau visa tai kol kas neatsispindi bankrotų statistikoje.

Bankrotas dažniausiai yra ne vienos dienos įvykis, o procesas. Labai dažnai bankroto fakto įregistravimas yra tik juridinis apiforminimas problemų, kurios kilo prieš keletą metų. Būna ir staigių bankrotų, kurie daugeliui tokių įmonių partnerių sukelia šoką. 

Žemiau nagrinėjamos paskutinių metų bankrotų tendencijos. Panaudoti UAB „Creditreform Lietuva“ sukaupti duomenys iš Registrų centro pagal laikotarpį, kai Juridinių asmenų registre įmonė įgijo teisinį statusą „bankrutuojantis“ bei kiti šaltiniai. Per šių metų pirmus 8 mėnesius Lietuvos įmonių, kurios tapo bankrutuojančiomis, skaičius tapo didesnis nei per visus 2021 metus.  Lyginant vien 2021 ir 2022 metų pirmus 8 mėnesius, bankrutuojančių įmonių skaičius išaugo 63%. Jei tokia tendencija išsilaikys, 2022 metus bus apie 1250-1300 bankrotų, bet šis skaičius tai dar nepasieks prieškovidinių 2019 metų.

Įmonių bankrotai pagal dydį

Dauguma bankrutavusių įmonių yra mažos, tik 9 įmonėse pajamos 2019-201 metai metais viršijo 5 mln. EUR, ir 5 įmonėse per šiuos pastaruosius metus dirbo virš 100 darbuotojų.

Didžiausios 2022 m. bankrutuojančios įmonės pagal pajamas (tūkst .EUR) 2019-2021 m.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Didžiausios 2022 m. bankrutuojančios įmonės pagal darbuotojų skaičių 2019-2021 m.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Įmonių bankrotai pagal dydį 

Pagal ūkio šakas didelių staigmenų nėra. Trijose šakose bankrotų skaičius didesnis nei pernai: statybų (nuo 128 iki 157), maitinimo (nuo 52 iki 76), paslaugų (nuo 105 iki 125).

Statybų sektoriuje skaičiumi pirmauja gyvenamųjų namų statybos įmonės (78 iš 157 įmonių), tačiau didžiausias augimas buvo tarp įmonių, kurių pagrindinė veikla -statybos baigiamieji ir apdailos darbai bei kita, kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla.

Paslaugų daugiau nei pernai bankrotų buvo visų pirma reklamos, programavimo, įdarbinimo veiklose. 

Prekyboje bankrutuojančių skaičius per 8 mėnesius buvo kaip pernai (175), tačiau bankrotų skaičių viršijo pernykštį lygį degalų didmeninės ir mažmeninės prekybos, elektronikos prekių, farmacijos didmenos. Iš mažmenininkų bankrotų daugiausiai augo specializuotose naujų daiktų prekyboje. Paradoksas, tačiau augant bankrotų statyboje jų smarkiai sumažėjo statybinių medžiagų prekybos šakose Ypač augo bankrotų autoservisuose (nuo 5 iki 15).

Pramonės įmonėse bankrotų mažėjo, tačiau daugiau bankrotų nei pernai buvo siuvimo ir baldų gamybos įmonės.   

Kitose stambesnėse ūkio šakose bankrotų skaičius dar išliko stabilus ar mažėjantis. 

Transporte situacija iš pirmo žvilgsnio gana stabili, nepaisant to, kad šiam sektoriui kartai priskiriama rizikingo etiketė Ekspeditorių bankrotų mažėjo, o kelių transporto įmonių bankrotų buvo nežymiai mažiau nei pernai per visus metus.

Iš kitų šakių paminėti reikia staigų bankrutuojančių įmonių skaičiaus sumažėjimą sporto klubų veiklos - 2021 m. bankrutavo 10, šiemet tik 1. Kas bankrutavo dėl COVID poveikio, tas tą padarė pernai.

Bankrutuojančių įmonių skaičius 2017-2022 m. pagal ūkio šakas

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Kur kas didesni pokyčiai matosi lyginant 2021 ir 2022 m pirmųjų 8 mėnesių bankrotų skaičius. 

Bankrutuojančių įmonių skaičius 2021 ir 2022 m. 8 mėn., pagal ūkio šakas 

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Lyginant vien 8 mėnesių duomenis be minėtų veiklų spartus bankrotų augimas yra interneto prekybos, kelių transporto, statybos įrankių nuomos, ekskursijų organizavimo veiklose. 

Įmonių bankrotai pagal amžių 

Didžiausi pokyčiai yra bankrotų „demografijoje“ – pasiskirstyme pagal amžių. Lyginant visas 2017 -2022 metasi bankrutavusias įmones yra tokia tendencija, kad yra du „pikai“ – vienas perėjus 3-5 metams, o kitas, kai įmone nuo steigimo sukanka 20-25 metai. Kreivė yra „sraigės“ formos. Tam yra įvairios priežastys, viena jų - savininkų kartų kaita.

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Tačiau lyginant amžių pagal bankrutavimo metus pastebimas staigus „vidurinio amžiaus kupros“ išnykimas. Bankrutuoja vis jaunesnės įmonės. 

Šaltinis: Creditreform Lietuva, duomenis apdorojo Credeo

Iš 2022 m. tapusiu bankrutuojančiomis įmonėmis buvo 265 įmonės iki 5 metų amžiaus t.y., įsteigtos 2017 - 2022 metais (35,6% nuo šiemet bankrutavusių). Ypač daug bankrutavusių jaunų įmonių yra statyboje (64 įmonės), prekyboje (55 įm.) (šiuose sektoriuose jaunos įmonės sudarė virš 40% įmonių bei maitinimo sektoriuje (41 įm.) sektoriuje įmonės iki 5 metų amžiaus sudarė virš pusės šiemet bankrutuojančių.

Darytina prielaida, kad santykiniam bankrutuojančių įmonių „jaunėjimui“ turi įtakos Sodra ir VMI, kurios pastaraisiais metais ne skalbė bankrotus, o rėmė verslą kuris turėjo problemų. Antra vertus tarp bankrutuojančių įmonių galėjo buvo ne viena, kurioms dirbtinai buvo pratęstas gyvavimas. Kai prasidės atidėtų įmokų mokėjimas, bus dar vienas veiksnys, kuris skatins įmonių nemokumo paskelbimą.

Apibendrinant galima sakyti, kad geri laikai baigiasi. Bankrotų skaičius didės, jei nebus dirbtinių ribojimų. Kol kas bankrotų grėsmė yra tik dalyje sektorių, tačiau apsisaugoti nuo tokių daugumos grėsmių gali kiekviena įmonė, tikrindama verslo partnerių finansinę būklę ar taikydama įvairias rizikos mažinimo priemones.

Romualdas Trumpa 
Rizikos vertinimo vadovas 
Credeo