„Du su puse šimto šalies vidutinių ir didelių įmonių buvo apklaustos liepos-rugpjūčio mėnesiais, tai reiškia, kad tuo metu, kai karas skaičiavo pusę metų, o apie galimą ekonominę krizę ne tik kalbėjome, bet ir jautėme stiprius jos signalus. Deja, tyrimo rezultatai parodė, kad net 40 proc. visų įmonių apskritai nėra naudojusios jokių kreditų rizikų valdymo įrankių, o iš tų, kurios naudojasi, vos penktadalis pradėjo naudotis aktyviau dėl į nugarą kvėpuojančios krizės“, – komentuoja Audrius Rosinas, tyrimą inicijavusios kreditų rizikų valdymo bendrovės „Credeo“ vadovas.
Pasak A. Rosino, priežasčių, kodėl verslas vangiai naudojasi kreditų rizikų valdymo įrankiais, gali būtų įvairių, tačiau akivaizdu, kad vis dar esame pripratę problemas spręsti joms ištikus, o ne bandyti jų išvengti: „Brandžiose kapitalistinėse valstybėse, kur privataus verslo tradicija yra gerokai senesnė, o praktika – labiau išvystyta, finansinių ir kreditų rizikų įrankių naudojimas jau yra tapęs higiena, dalyku, kuris yra būtinas kasdienybėje. Deja, Lietuvoje dar to link tik žingsniuojame ir gana lėtai, mes vis dar pratę įsigyti rizikas valdančius instrumentus tik tuomet, kai patiriame nesėkmę arba galimą krizę jau matome ant durų slenksčio.
Štai tyrimo rezultatai sako, kad didžiąją dalį verslų kreditų rizikų valdymo įrankiais labiausiai paskatintų naudotis finansinės problemos, nemokumas – net 34 proc. įmonių. Tai reiškia, kad nesusidūrę su problemomis, verslai dar nenoriai galvoja į priekį ir imasi būdų apsidrausti nuo galimų nuostolių“, – komentuoja A. Rosinas.
Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai apklaustų bendrovių, net 31 proc., rūpindamiesi savo verslo kreditų rizikomis, naudojasi kreditinėmis ataskaitomis bei kitais prieinamais duomenimis.
„Prasidėjus karui pastebėjome, kad įmonės mūsų platformoje ėmė dažniau tikrinti, ar jų partneriai neturi sąsajų su rusišku ar baltarusišku verslu. Tai darė dėl dviejų priežasčių – kylant rizikai nukentėti dėl paskelbtų sankcijų ir dėl reputacinių dalykų, nes visuomenė pradėjo kritiškai vertinti įmones, kurios turėjo sąsajų su rusišku bei baltarusišku verslu ar vykdė veiklą šiose valstybėse“, – komentuoja Dalia Mažeikaitė, atvirų duomenų platformos „Okredo“ verslo sprendimų vadovė.
Komentuodama tyrimo rezultatus Aistė Stonkienė, valstybinės finansų įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) rizikų valdymo ir atitikties direktorė, atkreipia dėmesį, kad vertinti rizikų valdymo įrankius reiktų atsargiai, nes dažnai įmonių taikomi finansinių rizikų valdymo įrankiai patys savyje taip pat gali turėti tam tikrų rizikų.
„Pavyzdžiui, kreditinių ataskaitų atveju, kaip rizika galėtų būti papildomos išlaidos, galimas duomenų, informacijos vėlavimas, t. y. kreditinės ataskaitos patikimumas ir aktualumas tiesiogiai priklauso nuo kreditines ataskaitas teikiančių įmonių apdorojamų duomenų greičio, jautrumo, vertinimo metodologijos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skolų išieškojimo įrankius: tai labiau pasireiškusios finansinės rizikos pasekmių įrankis, mat valdome jau susidariusią skolą, o šis įrankis ir jo taikymas tiesiogiai priklauso nuo kaštų ir naudos santykio, įvertinus pačios skolos dydį ir išieškojimo įmonės paslaugų kainą. Tad šis įrankis – pasekmių valdymas, o ne apsidraudimas nuo galimo kliento nemokumo, neatsiskaitymo ar kitokių lėšų negavimo aplinkybių“, – komentuoja A. Stonkienė.
Pilną tyrimo ataskaitą gaite atsisiųsti paspaudę čia.
Tyrimą inicijavo kompleksinius kreditų rizikų valdymo sprendimus teikianti bendrovė „Credeo“, tyrimą atliko tyrimų bendrovė Kantar TNS, apklausoje dalyvavo 253 šalies įmonės, kurių apyvarta svyruoja tarp 1 ir daugiau nei 10 mln. Eur per metus, į apklausos klausimyną atsakė įmonių vadovai (40 proc. visų apklaustųjų), finansų vadovai (22 proc.), buhalteriai (23 proc.), savininkai (12 proc.) ir padalinių vadovai (3 proc.). Tyrimas buvo atliktas 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.