Forgot password?

Naujausios išorinio finansavimo tendencijos Lietuvoje: automatizuoti procesai ir netikėtos partnerystės

2020-11-24

Įmonėms sparčiai plečiant veiklos apimtis būtina užsitikrinti nuolatinę apyvartinių lėšų cirkuliaciją. Tai ypač aktualu smulkiajam bei vidutiniam verslui, tiesiogiai priklausančiam nuo kiekvieno kliento atsiskaitymo. Verslams ieškant, kaip sustyguoti esamus pinigų srautus ir išsiderėti palankiausias finansavimo sąlygas, per paskutinius kelerius metus radosi alternatyvių finansuotojų, kurie pasiūlė lankstumą ir greitį. Naujausias išorinio finansavimo tendencijas šalyje ir tai, kaip jas koregavo karantinas, aptaria „Credeo“ ekspertė.

Bankų ir faktoringo kompanijų partnerystė

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja keletas išorinio finansavimo tendencijų, teigia „Credeo“ komercijos vadovė Vitalija Kačkanaitė. Pirma iš jų, kad didžiosios faktoringo kompanijos, norinčios atpiginti finansavimo šaltinius, siekia gauti bankines licencijas ir įgyti konkurencinį pranašumą. Stengiamasi automatizuoti procesus ir pasitelkus IT sistemas pagreitinti bei palengvinti finansavimo procesus. Atsiranda įvairių finansavimo platformų (fintech), todėl tikėtina, kad po trejų metų sandoriai bus visiškai automatizuoti ir vyks elektroninėje erdvėje.

„Dar viena, ir visiškai netikėta, naujovė – tai bankų ir alternatyvių finansuotojų partnerystė, kuomet bankas finansuoja faktoringo kompanijos kapitalą ir taip prisideda prie šalies verslo įmonių plėtros. Pereinama nuo požiūrio, kad tai yra konkuruojanti kompanija, prie „verslas verslui“ perspektyvos ir iš to išlošia abi pusės“, – teigia V. Kačkanaitė.

Be to, šiuo metu Lietuvoje veikiančios faktoringo kompanijos vykdo sparčią plėtrą į kaimynines šalis, tokias kaip Latvija, Estija ir Lenkija, kur rinka dar nėra prisotinta alternatyvaus finansavimo ir yra galimybių plėstis.

Susikūrė niša alternatyviems finansuotojams

Ekspertės pastebėjimais, esminių pokyčių prekybos finansavimo srityje įvyko per paskutinius trejus metus. Alternatyvių finansuotojų atsiradimą rinkoje paskatino konservatyvus bankų požiūris, ilgi procesai, paini įvairių mokesčių ir reikalavimų sistema, taip pat didelis finansavimo poreikis.

„Bankinis sektorius tiek anksčiau, tiek ir dabar yra labiau orientuotas į stambaus verslo finansavimą, kai tuo tarpu smulkusis ir vidutinis verslas lieka nuošalyje, nors turi didžiulį finansavimo poreikį bei galimybes brangiau mokėti už prekybos finansavimo sandorius. Dėl šios priežasties atsirado niša alternatyviems finansuotojams, kurie dėl brangesnių kapitalo šaltinių negalėjo suteikti tokių mažų palūkanų kaip bankai, tačiau pasiūlė lankstumą ir greitį. Be to, buvo orientuoti į segmentą, kuris jautė didžiausią finansavimo poreikį“, – teigia V. Kačkanaitė.

Alternatyvaus finansavimo rinka per kelerius metus sparčiai augo ir perėmė nemenką dalį iš bankinio sektoriaus. Kūrėsi tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo faktoringo kompanijos, kurios ilgainiui pradėjo konkuruoti. Iš to išlošė klientai, nes mėnesinės palūkanos sumažėjo nuo 2–3 proc. iki 1–1,5 proc. Šiandien alternatyviu finansavimu sėkmingai naudojasi ir stambus verslas, sutinkantis už greitį ir lankstumą mokėti šiek tiek brangiau.

Per karantiną finansavimo poreikis padidėjo

Pasak V. Kačkanaitės, prasidėjus karantinui atrodė, kad prekybos finansavimui didelės įtakos turės sumažėjusios prekybos apimtys, tačiau įvyko priešingai. Dėl pailgėjusių atsiskaitymo terminų ir dėl to susiformavusio apyvartinių lėšų trūkumo padidėjo finansavimo poreikis. Siekiant laiku atsiskaityti su tiekėjais finansavimas tapo gyvybiškai svarbus. Šioje situacijoje greitai reagavo faktoringo kompanijos, kurios buvo šalia savo klientų ir pasinaudojo valstybės skirta 50 mln. Eur parama. Nacionalinė plėtros įstaiga INVEGA padėjo gauti įmonėms reikalingą finansavimą mažiausiais kaštais.

„Karantinas parodė, kad alternatyvus finansavimas leido verslui operatyviau prisitaikyti ir išgyventi šį nežinomybės laikotarpį. Tiek karantino metu, tiek ir dabar verslai yra labiau orientuoti į finansavimą su rizikos perdavimu draudimo bendrovei – faktoringą be regreso. Tai natūralu, nes nesant užtikrintumui dėl ateities įmonės nenori prisiimti pirkėjo nemokumo rizikos. Problema ta, draudimo kompanijos, užbėgdamos už akių galimiems nuostoliams, sumažino kredito limitus. Situacija dar nėra aiški, nes konservatyvių draudikų sprendimų poveikis gali pasireikšti vėliau ir tai gali būti susiję su faktoringo be regreso trūkumu. Rizikos perdavimo kaštai gali brangti, tačiau faktoringo kompanijų pritrauktas pigesnis kapitalas turėtų amortizuoti rizikos prisiėmimo kaštus, todėl finansavimo kaina vartotojui neturėtų keistis“, – apibendrina „Credeo“ komercijos vadovė V. Kačkanaitė.