Forgot password?

Nemokumas – nuosprendis ar išsprendžiama problema?

2020-07-23

Nemokumas – verdiktas, kuris įprastai reiškia kelio pabaigą. Susidūrus su negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais Lietuvoje paprastai skelbiamas bankrotas. 2019 metais pradėti bankroto procesai 1608 įmonės, o dėl restruktūrizacijos teisme svarstytos tik 32 bylos. Europos Komisijos iniciatyva šis santykis turės keistis.

2020 metų sausio 1 dieną įsigaliojo naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Kontraversiškiausia jo dalis – pati nemokumo koncepcija. Nemokiomis galės būti pripažintos įmonės, net laikinai negalinčios vykdyti turtinių prievolių, arba nustačius, kad jų įsipareigojimai viršija turto vertę. Vertinami bus ne tik pradelsti, bet ir visi turimi įsipareigojimai, juos lyginant su visu įmonės turimu turtu. Įstatymu buvo siekta sumažinti bankrotų skaičių ir paskatinti restruktūrizacijos procesus, tačiau faktiškai nemokumo samprata tik praplečiama.

Ką tai reiškia? Praplėtus nemokumo sampratą kreditoriams pakaks į teismą kreiptis dėl pradelstų mokėjimų, nesiekiant įrodyti įmonės gebėjimo juos įvykdyti. Tiesa, kreditorius nuo šiol bus įpareigotas siekti susitarimo ir įsipareigojimų įvykdymo plano sudarymo. Tam duotas vieno mėnesio terminas, per kurį nebus galima reikalauti įsipareigojimų vykdymo.

Objektyviai šis laikotarpis yra elementariai per trumpas, kad sunkumų patiriantis verslas, galėtų persiorientuoti ir optimizuoti pinigų srautus. Tuo labiau, kad didžioji dalis nuo pirmosios pandemijos bangos nukentėjusių verslų dar vis kovoja su biurokratinėmis kliūtimis, siekdami gauti jiems priklausančias finansines dotacijas.

Teisimų praktika turėtų šią grėsmę sureguliuoti, bet ji nenusistovės dar metus ar du. Iš esmės nemokumas, naujo įstatymo rėmuose, nebebus neišsprendžiama problema, bet ją teks spręsti greit.

“Credeo” skolų išieškojimo vadovas Rimgaudas Aukselis vardija penkis veiksmus, kurių turėtų imtis organizacija, turinti pradelstų įsipareigojimų ir pinigų srautų stabilumo problemų.

  1. Atsisakyti nelikvidaus ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas veiklai vykdyti: parduoti nekilnojamą turtą, optimizuoti automobilių parką ir t.t. Jei galite – nuomokitės.
  2. Apdrausti būsimus klientų mokėjimus. Vadinamasis sąskaitų draudimas yra papildomas argumentas kreditoriams ir garantija verslui. Net jei klientas laiku nesumokės, organizacija bus įgali padengti savo įsipareigojimus.
  3. Susitelkti ties pinigų srautais. Agresyviau persiderėti su esamais tiekėjais dėl mokėjimo terminų atidėjimo, o su klientais – dėl jų paankstinimo.
  4. Išgryninti organizacijos veiklą. Identifikuoti 2-3 rentabiliausias organizacijos veiklos kryptis. Visa kita, kas nėra pelninga, ar sekasi sunkiai, turi būti sustabdyta. Papildomos funkcijos sekina resursus: žmogiškuosius, turtinius, finansinius. Juos geriau nukreipti piniginių srautų atstatymui, o horizontalią rinkos penetraciją palikti ateičiai.
  5. Išnuomokite darbuotojus. Jei atleisite darbuotojus, nebepretenduosite į valstybinį paramos paketą. Šį pavasarį „Pigu.lt“ pritrūko žmogiškųjų resursų, todėl juos išsinuomojo iš kitų organizacijų, kurios negalėjo vykdyti veiklos.

Jei susiduriate su pinigų srautų problemomis, šis ruduo ir ateinantys 2021 metai gali pasirodyti grėsmingi. Jei laikinai veikiate nepelningai, nepamiškite, kad kreditoriai pirmiausia privalės su Jumis suderinti įsipareigojimų įvykdymo planą. Jį ruošite paskubomis – vos per mėnesį, todėl nesiblaškykite ir pirmiausia likvidavę nebūtiną ilgalaikį turtą įrodykite, kad pinigų srautus galite užtikrinti mažiausiai iš dviejų šaltinių: klientų arba draudimo.