Prekinių kreditų draudimas smulkiajam verslui: ar verta?

Iššūkiai mažoms įmonėms 

Mažomis įmonėmis, laikomos bendrovės, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų. „Praktika rodo, kad smulkieji verslai linkę augti – turime labai daug klientų, kurių apyvarta nuo 1-5 milijonų litų išaugo iki šiandieninių keliasdešimt milijonų eurų apyvartų. Toks augimas visada reiškia ir didėjančias įvairias rizikas“, – sako ekspertė L. Kabašinskaitė. 

Didelės įmonės turi sukaupusios nemenką draudiminę patirtį, įkūrusios stiprius finansų skyrius, o mažesnės – tik pradeda domėtis įvairiomis finansinės paslaugomis. Remiantis „Credeo“ turimais duomenimis, mažų įmonių, besikreipiančių dėl prekinių kreditų draudimų, skaičius išaugo: 2020 metais  jų buvo iki dešimt, o šiuo metu jau iki trisdešimt penkių procentų. 

L. Kabašinskaitė atkreipia dėmesį, kad niekur nėra apibrėžta, kokio dydžio įmonėms skirta prekinių kreditų draudimų paslauga: „Mažoms įmonėms prekinių kreditų draudimas turėtų būti dar aktualesnis nestabilios ekonomikos laikais. Net vienas pirkėjo bankrotas gali sukelti dideles finansines problemas, todėl reikalingos priemonės, kurios galėtų stabilizuoti padėtį, leistų išvengti netikėtų nuostolių ir padėtų užtikrinčiau žengti į priekį.“

 

Prekinių kreditų nauda 

Prekinių kreditų draudimas padeda suvaldyti pirkėjų kreditavimo riziką. Pasak L. Kabašinskaitės, pirmiausiai patikrinami pirkėjai, draudimo kompanija suteikia kredito limitus, o įmonė yra užtikrinta, kad pardavimai atliekami patikrintam arba apdraustam pirkėjui. „Klientams visada sakau, jog jūsų tikslas yra ne parduoti, o uždirbti pinigus iš pardavimo. Tik užtikrinti pardavimai leidžia didinti pardavimų apimtis ir plėstis į naujas rinkas bei uždirbti pelną.“

Mažos įmonės visada turi tikslą augti, o augimo metu dirbti savo rizika gali būti per daug nuostolinga. Bandant įsitvirtinti naujose rinkose, dirbti su nežinomais pirkėjais, ypatingai naudinga apsidrausti pirkėją, jį patikrinti ir turėti garantijas nesėkmės atveju. „Bet kokia smulki žala padarys didesnę neigiamą įtaką mažai įmonei, negu kad didelei. Esant mažesnės veiklos apimtims, net ir vieno ar kelių pirkėjų nemokumas turės neigiamą įtaką įmonėms piniginiams srautams, pajamoms ir pelningumui, kapitalo pakankamumui, likvidumui, o blogiausiu atveju – įmonė pati gali tapti nemokia“, – pabrėžia ekspertė L. Kabašinskaitė. 

Mažoms įmonėms labai svarbūs pinigų srautai. L. Kabašinskaitė akcentuoja, kad apsidraudus pirkėjų portfelį prekinių kreditų draudimu, padidėja galimybės gauti finansavimą: „Bankai su smulkiaisiais verslais dirba itin atsargiai, o kartais net atsisako teikti tam tikras paslaugas. Turint savo draudimą, klientui lengviau gauti finansavimą, nes bankui, ar kitai finansavimą teikiančiai įstaigai, nebereikia rūpintis draudimu, o kai kuriais atvejais taikomos palankesnės finansavimo sąlygos. Klientas, turėdamas savo draudimo polisą, gali labiau valdyti draustų pirkėjų portfelį, t.y. gali dėti nuolatines pastangas, kad gerintų kredito limitų suteikiamumą. Pasitaiko, kad kai kuriais atvejais faktoringo kompanijos paskirsto kredito limitą keliems tiekėjams. Paprastai didesniam klientui tenka daugiau limito, o jeigu įmonė maža, gali sulaukti ir neigiamo atsakymo. Su savo draudimo polisu  ir „Credeo“ pagalba klientas gali turėti norimą limitą.“

Ekspertė patikslina, kad „Credeo“ dirba su keletu ne bankinio sektoriaus įmonių, kurios gali suteikti finansavimą: „Pirmiausiai atliekame įmonės auditą, įvertiname, kokias priemones naudoja, o tada konsultuojame, kokios finansavimo sąlygos yra tinkamiausios jos atveju, ir kaip geriau valdyti kreditavimo rizikas – su ar be draudimo.“

Draudimo atsiperkamumą visada sunku paskaičiuoti, jeigu nėra draudiminio įvykio. L. Kabašinskaitė komentuoja, kad įmonėms, kurios, susiklosčius situacijai, gauna išmokas, prekinių kreditų draudimo nauda yra akivaizdi. Tačiau kai išmokos nėra, verta nepamiršti, kad įmonės gauna papildomas paslaugas: pirkėjų patikrinimas, monitoringas, kreditų limitų kontrolė, biudžetavimo palengvinimas, skolos išieškojimo procedūros.  

Prekinių kreditų draudimas suteikiamas skirtingais variantais. „Pasiūlymas parengiamas vertinant įmonės kelių metų apyvartas, įsiskolinimus, pirkėjų sąrašus, veiklos sektorių, blogų skolų istorijas. Draudimo tarifas apskaičiuojamas dauginant apyvartą iš draudiminio tarifo. Mažos įmonės dažniausiai neturi tokių didelių portfelių kaip didžiosios, todėl jų valdymas paprastesnis ir draudimo pasiūlymai yra patrauklūs“, – apžvelgia L. Kabašinskaitė.

Vis dėlto, jeigu įmonės nėra apsisprendusios investuoti į prekinių kreditų draudimą, yra ir kitos priemonės, leidžiančios apsisaugoti nuo pirkėjų nemokumo. L. Kabašinskaitė vardija, kad galimi ir tokie rizikos valdymo įrankiai: informacinių ataskaitų apie pirkėjus užsakymas, kredito limito rekomendacijos, išsamios finansinės ataskaitos, viešos blogos informacijos apie klientą surinkimas. Įmones, kurios turi vidinį kreditų rizikos skyrių, stipriai gelbsti tokia informacija, o pagal ją galima nuspręsti, kaip dirbti toliau.