Forgot password?

Skolų valdymo dilema: laukti ar imtis priemonių?

2021-04-27

Klientas vėluoja atsiskaityti, tačiau vietoj mokėjimo prognozės – tik pasiteisinimas pandemijos sukeltomis problemomis. Tokia situacija yra tipinė šių dienų realija, daugumai kelianti klausimą, kaip elgtis: būti draugišku kitam, laukti tikintis, kad viskas išsispręs savaime, ar visgi imtis kažkokių priemonių? Skolų išieškojimo specialistų praktika rodo, kad dažniausiai perduodamų administruoti skolų pradelsimas yra apie 30-180 d. Pasitaiko atvejų, kai tenka dirbti net su 2 ar 5 metų senumo skolomis.

Įmonių skolos

Tikėtina, kad dauguma skolų išieškojimo ekspertų pasakytų: „Pats blogiausias sprendimas, kokį verslas gali priimti – tai laukti ir tikėtis, jog viskas susitvarkys savaime.“ Per ilgas uždelsimas darys didelę žalą įmonei, o per greitas spaudimas gali būti kliento praradimo priežastis.

Dabartinėje ekonomikos situacijoje kliento praradimas – didelis nuostolis įmonei. Todėl kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai apsvarstant, kada ir kaip kreiptis į skolininkus, kad galimybės atgauti pradelstus mokėjimus ir išvengti užsitęsusių ginčų būtų maksimaliai padidintos.

„Jei klientas neatsiskaitė iki sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos, kitą dieną jis jau turėtų įgyti skolininko statusą. Tai nereiškia, kad iškart reikia imtis griežtų skolos išieškojimo veiksmų, tačiau siekiant išsaugoti savo verslo finansinį stabilumą, nuo pirmosios vėlavimo dienos tokie atvejai turėtų būti akylai stebimi“, – sako „Credeo“ teisininkė – skolų valdymo ekspertė Asta Zmitravičienė.

Ekspertų nuomone, į skolininką reikia kreiptis ne vėliau kaip po penkių dienų nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos, o išorės partnerį pasitelkti ne vėliau kaip po 30 dienų. Uždelstas laikas veikia kreditoriaus nenaudai, todėl kuo ilgiau bus delsiama, tuo tikimybė atgauti skolą bus mažesnė, o jos atgavimo kaštai didesni.

Skolų valdymo ekspertė Asta Zmitravičienė komentuoja, kad skolas galima suvaldyti per 1-2 mėnesius, jei skolos administruojamos profesionaliai. Tokiais atvejais pranešimas, primenantis apie atsiskaitymo terminą, siunčiamas prieš apmokėjimo terminą, o su pradelstais atsiskaitymais pradedama dirbti iškart, ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms po sąskaitos apmokėjimo. Palaikant reguliarų kontaktą galima atgauti skolą arba susitarti dėl mokėjimo dalimis, priklausomai nuo vėlavimo priežasčių. Jei profesionalaus skolų valdymo nėra, o atsiskaitymas paliekamas savieigai, tuomet situacija gali užsitęsti ir iki pusės metų ar ilgiau.

Skolų valdymo galimybės

„Credeo“ skolų išieškojimo ekspertai per savo ilgametę patirtį pastebi, jog dėl žinių trūkumo apie skolų išieškojimą vis dar nemažai verslininkų nesiryžta imtis priemonių. Vyrauja tendencija šį procesą tapatinti tik su grubiomis priemonėmis, griežto tono reikalavimu „sumokėti čia ir dabar“ ir nedaug tokių, kurie situaciją vertintų plačiau.

„Svarbu, kad reikalavimas padengti skolą iš svarbaus kliento būtų apgalvotas. Nereikia pamiršti, kad pokalbis dėl skolos grąžinimo gali būti orientuotas ir į tam tikrų ateities saugiklių susidėliojimą esamu metu. Vienas iš tokių variantų – tai vekselių pasirašymas, kuris nėra skolos atgavimo įrankis dabar, tačiau puiki valdymo priemonė, garantuojanti trumpą terminą bei mažus kaštus, siekiant perduoti skolos administravimą antstoliui“, – sako  A. Kuliešiūtė.

Pasak A. Kuliešiūtės, net ir skolų išieškojimo srityje galima vadovautis abipusiškumo principu – įmonė gali rekomenduoti savo klientą kitoms kompanijoms, tokiu būdu sukuriant galimybę lėšas susigrąžinti iš trečiojo asmens. Jeigu kliento verslas sinergiškas, atrandami ir alternatyvūs skolos padengimo variantai. Nutinka taip, kad skolininkas gali sukurti pridėtinę vertę, atlikdamas tam tikras paslaugas ar pasiūlydamas reikalingas prekes.

Kai kalbama dėl itin ilgo, rizikingo skolų atidėjimo termino, rekomenduojama į derybinį procesą įtraukti įkeitimo institutą, kuris reikšmingai sumažins nuostolius blogojo scenarijaus išsipildymo atveju.

Skolų administravimo nauda

„Alternatyvų visuomet yra, tik reikia jų ieškoti. Skolų išieškojimo pradžia visada tokia pati – konkretaus skolos atvejo įvertinimas, kokius signalus siunčia kliento finansiniai rodikliai, ką rodo istoriniai bendradarbiavimo duomenys, ar tikrai šis klientas yra „VIP“, kurio atžvilgiu reikia būti itin lankstiems, o galbūt verta jį paaukoti dėl savo finansinio stabilumo?“ – dalinasi A. Kuliešiūtė.

Jei alternatyvos nerandamos, tada inicijuojamas įprastas skolų išieškojimas. Skolų administravimo patikėjimas išorės partneriui turi labai daug privalumų. Visų pirma, kreditorius visą savo laiką ir energiją gali skirti tiesioginės veiklos vykdymui, o ne skolininkų vaikymuisi, nereikia samdyti naujo darbuotojo, atsakingo už skolų išieškojimą, didinti jo kompetencijos. Taip pat nepatiriamos mokamų duomenų bazių ir registrų naudojimosi išlaidos. Dažniausiai skolų išieškotojai savo veiklą grindžia sėkmės mokesčio pagrindu, todėl, kad ir koks sudėtingas skolos išieškojimo procesas būtų, nesėkmės atveju kreditorius nepatiria papildomų išlaidų.

Antrasis privalumas, kad išorės partneris objektyviau įvertina esamą situaciją ir priima adekvatesnius sprendimus, nes anksčiau nedirbo su skolininku, nebuvo su juo susibendravęs. Tuo metu kreditorius su skolininku gali ir toliau bendrauti verslo vystymo klausimais, jei dar tai įmanoma, nes visas neigiamas krūvis tarsi perkeliamas į santykį skolų išieškotojas – skolininkas.

Dar viena priežastis kreiptis į skolų išieškotojus dėl jų turimų papildomų įrankių, kuriais gali būti daroma įtaka skolininko reputacijai. „Kartais tik potenciali grėsmė, kad duomenys apie pirkėjo nemokumą bus paviešinti platesniam ratui, yra pakankama priemonė atgauti skolą“, – sako A. Kuliešiūtė.

Skolų prevencija

Praktikoje taikomos ir skolų prevencijos priemonės. Kai kurios įmonės naudojasi skolų išieškotojų spaudu, kuris veikia kaip išankstinė kliento informavimo priemonė, jog jo finansinių įsipareigojimų vykdymas bus prižiūrimas skolų išieškojimo profesionalų. Tokiu būdu siekiama subtiliai paskatinti pirkėją finansinius įsipareigojimus vykdyti laiku ir nepiktnaudžiauti.

A. Kuliešiūtė rekomenduoja: „Ypač svarbu patikrinti būsimus klientus prieš bendradarbiavimo pradžią. Reikia sužinoti, ar klientas neturi skolų „Sodrai“, ar nėra jo atžvilgiu vykdoma teisminių procesų, ar jo turtui nėra pritaikyta areštų, pasitikrinti vadovą ir/ar akcininkus, ar jie nėra susiję su kitomis įmonėmis, koks tų įmonių statusas šiandien. Taip pat reikia patikrinti, kokia situacija su darbuotojų kaita: ar neatleidžiami darbuotojai, o gal kaip tik vyksta darbuotojų skaičiaus augimas.“ Toks išankstinis informacijos surinkimas leidžia adekvačiau įvertinti esamą ar potencialų klientą ir priimti saugesnius sprendimus dėl galimo bendradarbiavimo sąlygų. Ši informacija yra būtina ir skolų išieškojimo etape, nes padeda konkrečiam atvejui pritaikyti efektyviausias skolų išieškojimo priemones.