Skolų išieškojimas

Skolų išieškojimas – viskas, ką reikia žinoti apie šią paslaugą

Skolų išieškojimo partnerio samdymas – aktuali paslauga visiems verslams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Profesionalūs skolų išieškotojai sutaupo įmonių laiką, finansinius išteklius ir pasiūlo geriausius sprendimų variantus bei įrankius tolimesniam darbui su skolininkais. Į dažniausiai kylančius klausimus apie skolų išieškojimo paslaugą atsako „Credeo“ teisininkė – skolų valdymo ekspertė Asta Kuliešiūtė.

Nuo ko pradėti, norint užsisakyti skolų išieškojimo paslaugą?

Pirmiausiai reikia atsirinkti išorės partnerį, kuriam bus patikėtas skolų išieškojimas. Rekomenduojama susitikus, ką galima efektyviai padaryti pasinaudojus nuotolinėmis platformomis, aptarti siūlomas paslaugas, pasikalbėti apie turimą patirtį, specializaciją ir komandos kompetencijas, išsiaiškinti visus rūpimus klausimus.

Kokie dokumentai reikalingi?

Jei kreditorius pageidauja pačioje pradžioje gauti tik kainodarinį pasiūlymą, pakanka pateikti skolininko identifikacinius duomenis, nurodyti skolos dydį, jos susidarymo laikotarpį bei pažymėti, jei skolininkas veiklą vykdo ar gyvena ne Lietuvoje.
Kai reikia iškart sudėlioti konkrečios skolos išieškojimo veiksmų planą, svarbu pateikti visus skolą pagrindžiančius dokumentus – sutartį su skolininku, skolininkui išrašytas sąskaitas, darbų priėmimo -perdavimo aktus ir pan., turimą susirašinėjimą su skolininku ir kt.
Kita vertus, skolų išieškojimo procese veikia principas „tiek, kiek pakanka“, todėl ikiteisminio išieškojimo stadija dažnu atveju prasideda nuo sąskaitos faktūros ar kita forma esminių skolos duomenų (skolos dydžio, jos susidarymo laikotarpio bei duomenų, aktualių netesybų skaičiavimui) pateikimo.

Kodėl verta samdyti skolų išieškotojus?

Samdyti profesionalų skolų išieškotoją visada verta, nes perleidus skolų administravimą išorės partneriui jis ne tik dės maksimalias pastangas išieškoti skolą, bet ir leis sutaupyti kai kurias įmonės išlaidas – nereikės samdyti naujo darbuotojo, atsakingo už skolų išieškojimą, investuoti į jo kompetencijos kėlimą, nebus patiriamos mokamų duomenų bazių ir registrų naudojimosi išlaidos. Taip pat įmonės sutaupo savo brangų laiką ir visą dėmesį gali skirti pagrindinės veiklos vystymui.

Kaip veikia skolų išieškojimas?

Išskiriami baziniai skolų išieškojimo proceso etapai: ikiteisminis skolų išieškojimas, teisminis skolų išieškojimas ir poteisminis, arba kitaip – priverstinis skolų išieškojimas, kurį vykdo Antstolis, o išorės partneris, kreditoriaus vardu, prižiūri ar procese savalaikiai atliekami visi įstatyme numatyti veiksmai, teikia prašymus Antstoliui dėl papildomų veiksmų atlikimo ir kt.
Dažnai priminimų siuntimo paslauga įvardijama, kaip sudėtinė skolų išieškojimo proceso dalis, tačiau tai nėra tikrasis skolos išieškojimas, nors toks priminimas gali būti rezultatyvus ir nulemti skolos padengimą.
Dar vienas įrankis – skolų pripažinimas beviltiškomis, kurio dėka sumažinami patirti nuostoliai per mokesčių susigrąžinimą.

Koks taikomas laiko limitas, nuo kada, ar iki kada skola gali būti išieškota?

Išskiriamas ieškinio senaties institutas, nustatantis per kokį terminą kreditorius gali kreiptis į teismą dėl savo reikalavimo teisminės gynybos. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje t.y. 10 metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Veikiant konkrečiame sektoriuje privalu žinoti, kokie terminai teisminei gynybai yra nustatyti skoloms, kylančioms iš konkrečių santykių.
Ikiteisminio išieškojimo stadija neturi laiko apribojimų, tačiau galioja nerašyta, bet praktikoje patvirtinta taisyklė, kad laikas visada veikia kreditoriaus nenaudai, tai reiškia, kad rizika atgauti skolą mažėja, o išlaidos didėja. Rekomenduojama neatidėti skolos išieškojimo veiksmų ar bent jau pasikonsultuoti su išoriniu partneriu, kokia galima tolimesnių veiksmų strategija.

Kokios skolos gali būti išieškotos?

Visos skolos gali būti išieškotos ar bandomos išieškoti. Svarbu žinoti, kad santykiai, iš kurių kyla skola, turi įtakos pačiam skolos administravimo procesui – susiduriama su skirtingu teisiniu reguliavimu, teismų praktika, įrodinėjimo proceso niuansais ir kt.

Ar pasisamdžius skolų išieškotojus, sugadinsiu prekybinius santykius su klientu?

Profesionalus skolų išieškotojas savo veiklą grindžia būtinybe dėti maksimalias pastangas, jog būtų išsaugoti kaip įmanoma tvaresni kreditoriaus ir skolininko santykiai. Todėl šiandienis skolų išieškojimas nėra toks, kokį prisimena vyresnės kartos, tai nebe grasinimais grįstas procesas, o profesionali derybinė komunikacija, kurios dėka stengiamasi rasti abiems pusėms palankiausią sprendimą.

Ką reiškia „pajausti“ skolininką?

Skolų išieškojimo strategija, konkretūs veiksmai yra aptariami su kreditoriumi. Skolininkams parenkami individualizuoti sprendimai. Būtinas skolininko pajautimas, kad būtų galima priimti teisingiausius sprendimus. Tai yra tikrasis skolų išieškojimas – gebėjimas perprasti skolininko verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, iššifruoti kas slypi tarp eilučių, būti vienu žingsniu priekyje ir priimti efektyviausius savalaikius sprendimus konkrečiu atveju.
Patirtis rodo, jog santykis su klientu-skolininku niekada nebus sugadintas, jei pokalbis nepraras žmogiškumo ribų. Kita vertus, ne kiekvienas klientas yra vadinamasis ,,VIP” klientas, kuriam turėtų būti taikoma daug išlygų ir neskubama imtis griežtesnių skolos išieškojimo priemonių. Kai kurių klientų atsisakymas kaip tik įmonei gali atnešti daugiau naudos negu padaryti žalos.

Kokia yra minimali išieškojimo suma?

Teisinė bazė nenumato sumos, nuo kurios kreditorius įgytų teisę pats arba per profesionalų skolų išieškotoją ginti savo teisę į jam priklausančias lėšas. Reikalaujamos sumos dydis turi įtakos dėliojant skolos išieškojimo strategiją, skaičiuojant jos atgavimo kaštus tiek finansine, tiek laiko prasme, tačiau kreditoriui, kurio turimą skolų paketą sudaro daug, kad ir smulkių skolų, bendra suma gali būti reikšminga.
Tai ypač aktualu didžiosioms Lietuvos kompanijoms, veikiančioms tokiuose sektoriuose kaip komunalinių paslaugų teikimas, energetika, telekomunikacijos. Minėtuose sektoriuose veikiančios įmonės arba samdosi išorinę kompetenciją tūkstantinių skolų administravimui arba apskritai formuoja skolų paketus ir parduoda savo reikalavimo teises tretiesiems asmenims.

Kiek kainuoja skolų išieškojimas?

Dažniausiai skolų išieškotojai savo veiklą grindžia sėkmės mokesčio pagrindu – vadinamasis No win-No fee veiklos principas, todėl, kad ir koks sudėtingas skolos išieškojimo procesas būtų, nesėkmės atveju kreditorius nepatiria papildomų išlaidų. Visas patirtas skolos administravimo išlaidas skolų išieškojimo įmonė pasidengia iš savų finansinių resursų.
Vertinant kainodarą, atkreiptinas dėmesys, kad jei skolų išieškojimo įmonė sėkmės mokesčiu apmokęstina kreditorių, ji visuomet gali skolininkui pareikšti reikalavimą padengti kreditoriaus patirtas skolos administravimo išlaidas (pažymėtina, jog kreditoriaus teisę reikalauti skolos administravimo išlaidų atlyginimo įtvirtina LR CK 6.57 straipsnis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas bei kiti teisės aktai, todėl reikalui esant ji gali būti ginama ir teisminėje instancijoje).
Kita vertus, kartais vienos skolos suvaldymas laiku, gali kreditoriui kompensuoti daugelio kitų skolų išieškojimo išlaidas. Todėl svarstant ar kreiptis pagalbos į išorės partnerį, renkantis konkrečią įmonę bendradarbiavimui, siūlytina kainodarą vertinti šiek tiek plačiau ir neapsiriboti tik konkrečiu atveju.

Kas būna, jei nemokus klientas ignoruoja skolų išieškotoją?

Įvertinus esamą skolininko finansinę padėtį, ateities perspektyvą ir kitus rodiklius, dažniausiai procesas persikelia į teisminę instanciją, taip pat duomenys apie kliento nemokumą, teisės aktų nustatyta tvarka, gali būti perduoti tretiesiems asmenims.

Kas laukia, jeigu skolų išieškojimas bus nesėkmingas?

Dažniausiai skolų išieškojimas grindžiamas sėkmės mokesčiu. Jei skola nebūtų išieškota ikiteisminio išieškojimo etape, tokiu atveju kreditorius nepatirtų papildomų nuostolių. Jei skolos išieškojimo procesas pažengęs, pasiekęs teisminę ir/ar poteisminę stadiją, tuomet kreditorius gali savo nuostolius padidinti teisinėmis ir/ar vykdymo išlaidomis.

Ką reikėtų žinoti prieš pradedant teisminius procesus?

Prieš kreipiantis į teismą, visuomet labai svarbu įsivertinti ne tik būsimo proceso perspektyvas teisme, bet ir maksimaliai susirinkti informaciją apie patį skolininką – esamą finansinę padėtį, turimą turtą, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą, duomenis apie padėtį su darbuotojais, ar skolininkas tebevykdo veiklą, ar ne ir kt. Tam skirtos informacinės ataskaitos apie pirkėjus-skolininkus, išsamios finansinės ataskaitos, viešos blogos informacijos apie klientą surinkimas ir susisteminimas ir kiti įrankiai, kurie gali padėti priimti teisingus sprendimus dėliojantis skolos išieškojimo strategiją.

„Credeo“ savo darbo principuose vadovaujasi keliomis taisyklėmis: skola – tai turtas, kurį reikia valdyti profesionaliai, kiekviena skola – gerbtina, nes tai teisėtai ir sąžiningai uždirbti mūsų kliento pinigai. Toks požiūris padeda suformuoti gerus santykius su klientais ir užtikrinti diplomatišką skolų išieškojimo eigą.

Kylant papildomiems klausimais, norint aptarti konkrečius atvejus, prašome kreiptis į mūsų įmonės ekspertus.