2023-03-29
Prekybos įmonių skolos sudaro pusę pridedamosios vertės apimties, o didmenoje - net 88%. Ketvirtadalis prekybos įmonių pirkėjų skolų yra apdraustos.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to laikotarpio kainomis sudarė virš 50 mlrd. EUR, o didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje sukurta pridedamoji vertė sudarė 8,2 mlrd. EUR. Pirkėjų kreditavimas yra neatskiriama verslo verslui (B2B) dalis. Geresnes kreditavimo sąlygas teikiančios įmonės turi konkurencinį pranašumą.
Turbūt retai susimąstome, kokias rizikas prisiima verslininkai, sukurdami šią pridėtinę vertę. Visose ūkio šakose pirkėjų (nesusijusių) skolos sudarė 12,7 mlrd. EUR (25,3% nuo BVP), o prekybos sektoriuje – 4,3 mlrd. EUR (52,3% nuo BVP).
Prekyboje keturi penktadaliai visų pirkėjų skolų tenka didmeninės prekybos industrijai - jos sudaro 3,95 mlrd. EUR. Tai yra net 87,9% nuo didmenoje sukuriamos pridėtinės vertės.
Savo esme didmeninė prekyba yra mažų maržų ir didelių apimčių verslas. Didmeninės prekybos įmonės prisiima ne tik pirkėjų mokumo, bet ir atsargų kainų bei kitas rizikas. Pastaruosius trejus metus, kai kainos svyruoja dešimtimis procentų, tai atsiliepia ne tik tiesiogiai, bet turi įtakos ir didmenos pirkėjų kredito rizikai. Natūralu, kad, esant tokiam dideliam pirkėjų skolų ir sukuriamos pridėtinės vertės santykiui, verslininkai valdo savo pirkėjų riziką. Vienas iš tokių instrumentų yra kreditų draudimas.
Koks buvo apdraustų ir bendras pirkėjų skolų santykis 2021 / 2022 m. sandūroje?
Kreditų draudimo brokeris Credeo turi apie 70% prekinių kreditų draudimo brokerių rinkos ir apie 50% bendros rinkos Lietuvoje (pagal sutarčių skaičių).
2022 m. sausį per Credeo apsidraudusių Lietuvos prekybos įmonių kreditų draudimo limitų suma sudarė 506 mln. EUR. (*atsižvelgiant į Credeo rinkos dalį 50%, Lietuvoje tai sudarytų 23,6% viso prekybos debitorių portfelio).
Kredito limitų suteikimas Lietuvos prekybos įmonių pirkėjams Lietuvoje ir užsienyje
Kredito rizikos valdymo ir konsultavimo įmonė Credeo išanalizavo virš 100 apsidraudusių klientų, veikiančių prekybos srityje, kredito limitų tendencijas. Nagrinėjamos trijų draudikų - Allianz Trade, Atradius ir Coface - kreditų limitų suteikiamumo tendencijos 2022 m. sausį – 2023 m. sausį.
2022 m. sausį per Credeo apsidraudusios prekybos įmonės pateikė 8980 kredito limitų užklausų, iš kurių 6538 atvejais buvo suteikti kredito limitai (5816 limitai Lietuvos ir 3164 eksporto pirkėjams). Senesni nei 12 mėnesių limitų atšaukimai ir neigiami atsakymai buvo eliminuoti.
2023 m. sausį šios prekybos įmonės pateikė 9120 kredito limitų užklausų, iš kurių 7479 atvejais buvo suteikti kredito limitai (6002 Lietuvos ir 3118 eksporto pirkėjams 59-iose pasaulio šalyse). Didesnis užklausų skaičius susijęs visų pirma su didesniu draudėjų (apsidraudusių įmonių) aktyvumu ieškant naujų klientų, su poreikiu didinti esamus kredito limitus ir su galimybe gauti kredito limitus, kurie prieš metus nebuvo suteikiami neapibrėžtumo sąlygomis.
Draudikų suteiktų kredito limitų suma per metus (lyginant 2022 m. ir 2023 m. sausį) išaugo nuo 505,3 iki 548,8 mln. EUR (+8,6%):
Vidutinė suteikto kredito limito suma per 2022 metus nežymiai mažėjo:
2023 m. sausį Lietuvos prekybos įmonių kredito limitai buvo didžiausi šių ūkio šakų apdraustiems Lietuvos pirkėjams:
Daugiausiai Lietuvos prekybos įmonių kredito limito užklausų Lietuvos pirkėjams buvo dėl statybos (2592), prekybos (1492), pramonės (955), transporto (333) šakų pirkėjų kredito limitų.
Lietuvos prekybos įmonių eksporto pirkėjams suteiktų kredito limitų struktūra atkartoja Lietuvos eksporto struktūrą. Skirtumas tik tas, kad trys didieji draudikai ir iki karo Ukrainoje pradžios konservatyviai vertino Rusijos ir NVS šalių riziką.
2023 m. sausį 22% eksporto portfelio sudarė limitai Baltijos šalių pirkėjams, kitų ES šalių pirkėjams - 59,4%, ne ES narėms Vakarų ir Šiaurės Europos šalims (Jungtinė Karalystė, Norvegija, Šveicarija, Islandija) – 16,3%.
Didžiausias kredito limito užklausų skaičius buvo Lenkijoje (620), Latvijoje (537), Estijoje (339), Vokietijoje (228), Suomijoje (222), Švedijoje (141).
Sparčiausias suteiktų kredito limitų augimas eurais (virš 1 mln. EUR per metus) buvo Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Rumunijoje.
Suteiktų kredito limitų sumos mažėjo pirkėjams Švedijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tam įtakos turėjo ir Brexit, o netiesiogiai - ir sankcijos Rusijos savininkų valdomoms įmonėms.
Kreditų limitų suteikiamumo (prašomo ir suteikto kredito limito santykis) tendencijos yra palankios:
Draudikai prisiėmė didesnę riziką atsižvelgdami į bendrą ekonomikos augimą, tačiau II pusmetį tolesnis infliacijos augimas tik iš dalies atsispindėjo suteikiamuose kredito limituose.
Vertinant kreditų draudimo portfelį reikia atsižvelgti į tai, kad yra tam tikras vėlavimas. Kredito limitai suteikiami pagal finansines ataskaitas, per tą laiką gali įvykti pokyčių (pvz., staigus infliacijos šuolis). Kredito limitai pirkėjams, kurie buvo suteikti 2021 m. pabaigoje / 2022 m. pradžioje, rėmėsi 2020 metų finansinėmis ataskaitomis, kai daugelyje sektorių buvo apyvartų ir prekybos skolų sumažėjimas, o nuo 2022 m. vidurio buvo atsižvelgiama į atnaujintas 2021 metų finansines ataskaitas.
Credeo rizikos vertinimo vadovas Romualdas Trumpa:
„Per metus Credeo apdraustų prekybos įmonių pirkėjams suteiktų limitų suma išaugo +7,6%, o Lietuvos pirkėjams - net +15,0%. 2022 m. I pusmetį buvo spartesnis suteiktų kredito limitų augimas, nes draudikų kredito rizikos vertintojai palankiai įvertino itin sėkmingų 2021 metų finansines ataskaitas. Tuo tarpu 2022 m. II pusmetį kredito limito užklausų skaičius ir apimtys augo sparčiau nei limitų suteikimas, todėl limitų suteikiamumo santykis nežymiai sumažėjo. Kredito limitas pirkėjui yra ribotas resursas. Norint turėti didesnius kredito limitus tikslinga kreiptis į savo pirkėjus dėl naujesnių finansinių ataskaitų.“
Draudikų kredito limitų suteikimas Lietuvos prekybos įmonėms
Credeo išnagrinėjo duomenis, kokie kredito limitai yra suteikiami Lietuvos prekybos įmonių (tiekėjų) pirkėjams Lietuvoje ir užsienyje. Turimi duomenys apima gaunamus kredito limitus prekybos įmonėms kaip pirkėjams iš apsidraudusių Baltijos šalių tiekėjų.
Tačiau nėra tikslių duomenų, kokie kredito limitai yra suteikiami Lietuvos pirkėjams iš užsienio tiekėjų – galime tik daryti prielaidas.
Credeo apsidraudusioms Baltijos šalių visų ūkio šakų įmonėms trys didieji draudikai 2023 m. sausį buvo gavę užklausų apie 1142 Lietuvos prekybos įmones, iš jų kredito limitus turėjo 1052 įmonės: 707 didmeninės prekybos ir 310 mažmeninės prekybos įmonių.
Gavusių kredito limitus Lietuvos prekybos įmonių skaičius augo kur kas sparčiau nei limitų užklausos. Per metus (lyginant 2022 m. sausį ir 2023 m. sausį) įmonių, kurioms teikiamos limitų užklausos, skaičius augo nuo 1013 iki 1142 (+12,8%), o limitus gavusių įmonių skaičius augo nuo 883 iki 1052 (+19,1%).
Lietuvos pirkėjams prekybos sektoriuje draudikų suteiktų kredito limitų suma per metus augo nuo 267,7 iki 363,8 mln. EUR (+35,9%): didmeninės prekybos įmonėms augo nuo 282,8 iki 473,2 mln. EUR (+45,3%), o mažmeninės prekybos – nuo 88,3 iki 102,9 mln. EUR (+16,5%).
Vertinant smulkesnes prekybos šakas didžiausi kredito limitai yra šių šakų pirkėjams:
Prekybos sektoriuje apdraustiems Lietuvos pirkėjams draudikų limitų suteikiamumui (suteiktų ir užklaustų kredito limitų santykiui) įtakos turėjo tai, kad trijuose sektoriuose su itin stambiomis užklausomis nebuvo suteikiami pilni kredito limitai (nors ir suteikti didesni limitai).
Atmetus šiuos tris segmentus 2022 m. sausį suteikiamumas pirkėjams prekybos sektoriuje siekė 70,8%. 2022 m. liepą - 71,2%, o 2023 m. sausį - 72,8%.
Didmeninės prekybos pirkėjams (eliminavus tris sub-sektorius) suteikiamumas 2022 m. sausį siekė 64,2%. 2022 m. liepą - 66,5%, o 2023 m. sausį 69,3%.
Suteikiamumas per metus (2022 m. sausis - 2023 sausis) Lietuvos pirkėjams svarbiausiose didmenos šakose buvo gana stabilus: Maisto produktų prekybos pirkėjas svyravo nuo 91,3% iki 90,9%, kompiuterių įrangos - nuo 69,7% iki 69,6%, medienos ir statybinių medžiagų prekybos įmonėms - nuo 76,0% iki 74,5%.
Mažmeninės prekybos pirkėjams limitų suteikiamumas 2022 m. sausį siekė 72,5%. 2022 m. liepą - 80,5%, o 2023 m. sausį - 79,2%.
Maisto prekybos pirkėjams limitų suteikiamumas per metus didėjo nuo 94% iki 98%, pirkėjams degalų prekybos sektoriuje mažėjo nuo 76,7% iki 73,9%, o statybinių medžiagų perkybos įmonėms augo nuo 80,2% iki 82,1%.
Infliacijos įtaka Lietuvos prekybos įmonių rodikliams
Pinigine išraiška daugelis ūkio šakų pasiekė rekordus, tačiau tam didelės įtakos turėjo kainų augimas. Credeo išnagrinėjo Statistikos departamento duomenis apie didmeninės ir mažmeninės prekybos pokyčius palyginamosiomis (2015 metų) ir faktinėmis kainomis.
Didmeninės prekybos apimties 2022 metų sausį vertės augimas (to meto kainomis) per metus buvo +36,1%, o gruodį – tik +6,7%. Skaičiuojant augimą fiksuotomis 2015 metų kainomis, 2022 m. sausį buvo +19,2%, o gruodį – jau neigiamas (minus -7,2%).
2022 m. pradžioje pajamų augimas buvo visuose didmenos segmentuose - ir dėl apimčių, ir dėl kainų augimo.
2022 metų antroje pusėje didmeninės prekybos įmonių tendencijos išsiskyrė:
Mažmeninės prekybos (išskyrus degalų) metinis augimas 2022 m. sausį (to meto kainomis) buvo +23,9%, o 2023 m. gruodį – tik +10,7%. Skaičiuojant palyginamomis 2015 m. kainomis augimas 2021 m. gruodį buvo +15,4%, o nuo gegužės prasidėjo mažėjimas, kuris 2022 m. gruodį pasiekė net -9,5%.
Maisto prekių apimtys svyruoja labiau nei ne maisto: 2022 m. gruodį maisto prekių apyvartos metinis augimas buvo +15,7% (palyginamosiomis kainomis -9,8%), o pvz., drabužių augimas buvo +11,2% (palyginamosiomis kainomis +5,2%).
Statybinių medžiagų mažmeninės prekybos srityje 2022 m. pradžioje metinis augimas to meto kainomis buvo net +80%, o 2022 m. gruodį siekė tik +0,5% (palyginamosiomis kainomis +59,9% ir -11,4%).
2022 m. gruodį metinis augimas palyginamomis kainomis buvo degalų, tekstilės ir vaistų mažmeninėje prekyboje, o maisto, buitinės technikos, laisvalaikio prekių ir užsakomosios prekybos grupėse buvo pastebimas mažėjimas.
Credeo rizikos vertinimo vadovas Romualdas Trumpa pastebi:
"2022 m. pradžioje pajamų augimas buvo daugelyje didmeninės ir mažmeninės prekybos segmentų ir dėl žemos palyginamosios bazės, ir dėl kainų augimo. Draudikai adekvačiai reagavo į didesnį limitų poreikį, padidindami kredito limitus.
Visų prekybos segmentų įmonės kainų svyravimo laikotarpiu susiduria su iššūkiais, valdydamos atsargų ir debitorių rizikas. Pasikeitus kainų kitimo krypčiai kai kurių sandorių (pvz., įsigijus brangių atsargų ir joms atpigus) pelningumas sumažėjo ar tapo neigiamas.
Per 2021 metus ir 2022 m. I pusmetį prekybos įmonės dėl palankios konjunktūros turėjo galimybę sukaupti didesnius rezervus, ypač statybinių medžiagų sektoriuje. Šiame segmente mažmenos apimčių lėtėjimas yra mažesnis nei didmenoje, nes fiziniai asmenys, investuojantys iš savo pinigų, lėčiau keičia įpročius.
Reikia tikėtis, kad dauguma šio sektoriaus įmonių apdairiai investuos per pusantrų palankių metų uždirbtus pinigus ir pasiruoš sudėtingesniems laikams.
2023 metais šalia kainų svyravimo ir geopolitinių rizikų padidėjo ir palūkanų kitimo įtaka, kuriai jautresnės statybinių medžiagų ir investicinių prekių prekybos įmonės."