Forgot password?

Prekinių kreditų draudimas: investicija, valdanti rizikas

2021-06-03

Pandemijos laikotarpis parodė, kad prekinių kreditų draudimas yra gera apsaugos priemonė, padedanti suvaldyti rizikas, kylančias iš pirkėjų nemokumo. Į jį reikia investuoti esant ekonominiam pakilimui, o ne nuosmukiui, nes tik tada draudimo bendrovės suteikia tiek geresnes sąlygas, tiek didesnę apsaugą.

Pandemijos įtaka kreditų draudimui

„Draudimo sąlygos priklauso nuo daugybės faktorių, tačiau pagrindiniai yra šie: įmonės sektorius, kuriame ji veikia, planuojamos draudžiamos apimtys, pirkėjų portfelio kokybė, praėjusių 3 metų patirtų nuostolių iš pirkėjų nemokumo kiekis ir dydis“, – sako “Credeo” klientų aptarnavimo skyriaus vadovas I. Ramanauskas.

Norint įvertinti Covid-19 įtaką kreditų draudimui, tikslinga pandemijos laikotarpį skirstyti į du etapus. I. Ramanauskas dalijasi, kad pačioje pirmojo karantino pradžioje buvo stebimas didelis klientų noras gauti draudimą, nes ekonomika sustojo, buvo daug nežinomybės. Tačiau dėl neaiškios ekonominės situacijos draudimo bendrovės smarkiai sugriežtino sąlygas.

Draudimo bendrovės, kaip ir bet koks kitas verslas, siekiantis pelno, nesutiks bendradarbiauti, jei matys nestabilumą ar blogėjančią padėtį rinkoje. Pasak I. Ramanausko, draudimo bendrovės neteikė pasiūlymų arba juos teikė neadekvačius, nors įmonės buvo linkusios investuoti, kad apdraustų savo pirkėjų portfelį. Vasarą sumažėjus suvaržymams, smarkiai nukrito ir pačių klientų noras sudaryti draudimo sutartis. 

Prasidėjus antrajai karantino bangai, įmonės prisitaikė prie sugriežtinimų, tačiau vis dar nebuvo linkusios investuoti į draudimą. „Tik 2021 metų pradžioje prasidėjo pokyčiai: įmonės pasiryžo investuoti, o draudimo bendrovės ėmė teikti konkurencingus pasiūlymus: vieni stengiasi suteikti geresnę apsaugą, siūlydami didesnius limitus už aukštą kainą, kiti – mažesnius limitus, bet už žemesnę kainą“, – teigia I. Ramanauskas.

Prognozuojamas nemokumo atvejų augimas

Draudimo bendrovės, prognozavusios bankrotų augimą ir nemokumo atvejų didėjimą, nebuvo teisios. Pasak eksperto I. Ramanausko, statistiniai duomenys parodė, kad 2020 ir 2021 metais iki šio momento nemokumo atvejų kiekiai kaip tik sumažėjo, lyginant su 2019 metais. 

Tokią situaciją lėmė valstybės taikomos įvairios priemonės, leidžiančios įmonėms išgyventi pandemijos metu. Akivaizdu, kad, pasibaigus paramai, šios įmonės veiklos nebeatnaujins, o dabar ją vykdo tik formaliai dėl gaunamų subsidijų. Tikėtina, kad dar šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje pradės augti nemokumo atvejų skaičius

I. Ramanauskas papildo, kad dar viena sumažėjusių draudiminių įvykių statistikos priežastis, jog draudikai, ypač pirmojo karantino metu, smarkiai sumažino prisiimamos rizikos kiekį. Esami limitai buvo karpomi, o nauji suteikiami kur kas konservatyviau. 

Investicijų į kreditų draudimą tendencijos

Įmonės, kurios neinvestavo į prekinių kreditų draudimą prieš pandemiją, šiuo metu akylai stebi rinką ir jos pokyčius. Pasak eksperto I. Ramanausko, jos mato artėjančią didesnę nemokumų bangą, todėl pradeda galvoti, kaip nuo to apsisaugoti. Taip pat kreipiasi tos įmonės, kurios pirmojo karantino metu negavo konkurencingų pasiūlymų iš draudimo bendrovių. 

Esant nestabiliai situacijai, būtinas įrankis, galintis suvaldyti krizes, atsirandančias dėl pirkėjų nemokumo. „Įsigijus prekinių kreditų draudimą, vyksta kompleksinis kreditinės rizikos valdymas: visų pirma tai – pirkėjo rizikos įvertinimas ir monitoringas, nuolat stebima ir reaguojama į besikeičiančią situaciją, taip pat – atsiskaitymų kontrolė ir skolų išieškojimas, pats kreditų draudimas veikia taip, kad priverčia įmones savalaikiai žiūrėti, informuoti draudimo kompaniją, pradėti ikitesiminį ir galbūt teisminį skolų išieškojimo procesą, ir galiausiai, jeigu nesuveikia šie rizikos valdymo būdai, skiriama draudimo išmoka, padengiami nuostoliai ir vyksta tolimesnis skolos išieškojimas“, – kreditų draudimo privalumus apžvelgia ekspertas I. Ramanauskas.

I. Ramanauskas išskiria, kad prekinių kreditų draudimas leidžia tikslingai tvarkyti procesus, apsibrėžti aiškias funkcijas, planuoti išlaidas dėl galimų neatsiskaitymų, pagerinti pinigų surinkimą, taip pat išnaudoti gautinų sumų finansavimo galimybes.

Kreditų draudimą aktyviai renkasi transporto paslaugas teikiančios, užsiimančios didmenine prekyba ir statybų sektoriaus įmonės. Dažniausiai klientai nori drausti tik didžiausias rizikas turinčius, mažiausiai patikimus pirkėjus. Tačiau toks požiūris yra klaidingas, nes drausti tik rizikingiausius pirkėjus, kainuoja kur kas brangiau negu turėti draudimą visam portfeliui. Dėl šios priežasties apsimoka apdrausti ir smulkiausius pirkėjus bei įvertinti, kad bankrutuoja net ir stipriausios, stabilios įmonės. Jeigu klientas mokus šiuo metu, nėra garantijos, kad jis niekada nebankrutuos ir visada mokės laiku. Kokiomis apimtimis, ir ką drausti, visada geriausiai pakonsultuoja tos srities ekspertai.