Forgot password?

Ar ir dabar bus tie geri laikai, kai atsiranda blogos skolos?

2021-09-13

Romualdas Trumpa, „Credeo“ rizikos vertinimo vadovas

Dauguma įmonių į Registrų centrą yra pateikusios 2020 metų finansines ataskaitas. Bendras vaizdas neblogas – nors pardavimai kai kuriose šakose mažėjo, tačiau pelningumo ir nuosavybės rodikliai daugelyje ūkio šakų buvo geresni nei prieš metus. Tokioje giedroje padangėje įmonėms būtų galima džiaugtis sparčiu ir tvariu Lietuvos ekonomikos atsigavimu, sumažėjusiomis rizikomis ir optimistiškai planuoti tolesnę plėtrą, tačiau verslo aplinkos pasikeitimai ir įmonių apyartinių lėšų finansavimo struktūra gali nulemti kitokį scenarijų – kur išaugs įmonių įsipareigojimai ir padidės sunkiai suvaldomos rizikos.

Šių metų Lietuvos ekonomikoje  pirmoji pusė buvo labiau optimistiška.  2021 metų II ketvirtį buvo pasiektas 8,6% bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Nors 2020 metų II ketvirčio BVP per pandemiją buvo ženklai nukritęs, tačiau dabar atsigavimas akivaizdus.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo prognozių, kad reikšmingai išaugs įmonių nemokumas. Nemokumo statistika rodė priešingą rezultatą – 2020 metais Lietuvoje buvo dvigubai mažiau bankrotų nei prieš metus. Tam buvo kelios priežastys: tiesioginė ir netiesioginė valstybės pagalba; „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kurios daugiausia pradėdavo bankroto procesus, smarkiai sumažino inicijuotų skaičių; priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo papildymai, kurias po karantino kelis mėnesius buvo atidėtas kreipimosi dėl bankroto terminas; „Sodra“ ir VMI tapo paramą teikiančiomis finansinėmis institucijomis; kreditoriai neskubėjo kelti bankroto bylų ir stengdavosi sunkumus išspręsti taikiu keliu.

Yra toks pasakymas – blogos skolos atsiranda gerais laikais. Dabartinai laikai geri tikrai ne visiems. Tačiau ryškėja prielaidos, kad skolų gali pagausėti.

„Credeo“, vykdanti paslaugas kreditų draudimo, skolų valdymo, prekybos finansavimo  bei kreditų rizikos valdymo srityse, atliko Lietuvos nefinansinių įmonių finansinių rodiklių analizę pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. Užfiksuotos įdomios tendencijos. Visų pirma, metiniai pardavimai sumažėjo 0,3%. Lietuvos įmonėms reikia apyvartinių lėšų 25-26 mlrd. eurų.  Apie 35% šio poreikio sudarė atsargos, o 65%  – debitoriai (gautinos sumos iš pirkėjų). Taip pat per metus (lyginant 2020 m. IV ketvirtį su 2019 m. IV ketvirčiu) apyvartinių lėšų poreikis sumažėjo 2,3%. Atsargų sumažėjo -9,5%, o gautinų pirkėjų sumų pagausėjo +2,1 %. Analizė rodo, kad apyvartinių lėšų šaltiniai keitėsi nevienodai: nuosavo apyvartinio kapitalo (skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų) didėjo +13,9%, įsipareigojimų tiekėjams sumos augo +12,1%, o trumpalaikių finansinių skolų (neskaitant investicinių paskolų einamųjų metų dalies) mažėjo net 28,1 %.  Prie prekinio kredito draudimo prisidėjo ir sparti faktoringo plėtra.

Per metus pasikeitė trumpalaikių įsipareigojimų struktūra. Skolų tiekėjams dalis augo nuo 52% iki 56%, o trumpalaikių kreditų mažėjo nuo 15,2% iki 10,5%. Įsipareigojimai, susiję su mokesčiais ir darbo santykiais, augo 34,5%. Prie to prisidėjo ženklūs skolų „Sodrai“ ir VMI atidėjimai. Vaizdžiai kalbant, tiekėjų atidėjimai ir valstybės pagalba iš dalies sumažino poreikį skolintis iš bankų.

Dėl sumažėjusių pardavimų natūraliai buvo mažesnis apyvartinių lėšų poreikis. Tačiau jų atstatymui į ankstesnį lygį, jau reikia mokėti aukštesnes kainas: dešimtimis procentų pabrango nafta, produktai, metalai, žemės ūkio produktai, kitos žaliavos. Esant kainų svyravimams, išlieka per brangių atsargų įsigijimo rizika.

Antra vertus, dalies įmonių balansuose esantis atsargų lygis ne visai atspindi jų kokybę – įmonių balansuose gali būti daugiau nelikvidžių atsargų (pavyzdžiui, ankstesnio sezono drabužių), kurie liko neparduoti arba bus parduoti už mažesnę kainą. 

Esant poreikiui, įsigyti daugiau ir pabrangusių atsargų, bus spaudimas tiekėjams didinti mokėjimo atidėjimus. Tiekėjų kreditai ir taip padidėjo per 2020 metus. Kol daugelyje įmonių yra sukauptas didesnis likvidumas, tiekėjai turi rezervų ilginti atidėjimus ar suteikti didesnius prekinius kreditus. Kitas klausimas: ar jie norės prisiimti didesnę pirkėjų riziką?