Kredito rizikos vertinimas neapibrėžtumo zonoje

Nepaisant apokaliptinių prognozių ir paskelbtos nemokumo bangos, ekonomika nesustojo. Kreditavimo sprendimai turi būti priimami dabar.

Santykinai lengva buvo priimti kreditavimo sprendimus esant stabiliai padėčiai, kai buvo turima visa informacija, kredito reitingai įvertino visus faktorius, o ateities veiksmus iš patirties buvo galima patikimai prognozuoti.

Pabandykime sau atsakyti į klausimus

• Ko verta ankstesnė informacija;
• Kokia yra nauja informacija;
• Kaip pačiam interpretuoti duomenis ir priimti sprendimus

Paprasta priimti teigiamus sprendimus, kur yra viskas yra gerai, ar priimti neigiamus sprendimus, kai yra vien negatyvi informacija. Ieškokime informacijos spalvų ir pustonių.

Finansinės ataskaitos

Nors šio metu yra prieinamos tik 2019 metų finansinės ataskaitos, tačiau jose esanti vertė niekur nedingo. Jos gali daug pasakyti apie tai, kaip buvo iki pandemijos.

Jei įmonė ir iki COVID pandemijos augo, dirbo pelningai, turėjo gerus nuosavybės ir likvidumo rodiklius, tikėtina, kad ji lengviau atlaikys rinkos turbulencijas.

Ankstesnes finansines ataskaitas galima lyginti su užsnigtu keliu – nors viskas užpustyta, tačiau jei esate ant tvirto pagrindo, įklimpsite tik pusmetrį, o jei to pagrindo nėra  - įklimpsite pusnyje giliai ir ilgam.

Finansiniai rodikliai

Kiek teko nagrinėti finansinių rodiklių įtaką nemokumui priklausomybę, jie per šią pandemiją galimai veikia skirtingai, nei per ankstesnes krizes (Rusijos krizę 1998 - 2000 m., ir 2008 - 2010 m.).  Per šią krizę kai kurie jų gavo naujų atspalvių. Ten, kur buvo mažas poveikis rizikai, jis tapo didesnis, o kur buvo didelė rizika, dėl valstybės įsikišimo ji tapo mažesnė.

Keli pavyzdžiai, kaip informacija šioje neapibrėžtoje situacijoje įgauna kitų niuansų.

Likvidumo poveikis nemokumui: Prastas likvidumas kartais toleruojamas augant pardavimams. Daugelis bendrovių sparčiai augdamos turėjo prastus likvidumo rodiklius. Per keletą metų užimta didesnė rinkos dalis padidino pelningumą ir finansiniai rodikliai tapo geri. Nugalėtojų niekas neteisia. Tačiau prasti likvidumo rodikliai kartu su pardavimų kritimu yra „sprogstamas mišinys“, sukėlęs daugybę bankrotų. Iš ankstesnių dienų ataskaitų buvo galima pamatyti, ar likvidumas geras, ar silpnas.

Prastas likvidumas Geri laikai. Augantys pardavimai ir pelnas  We PROBABLY Are the Winners		Prastas likvidumas Blogi laikai. Smunkantys pardavimai ir pelnas

Tik iš naujų ataskaitų sužinosime, kiek keitėsi pardavimai. Kol nebus naujų finansinių duomenų, nesužinosime, ar kas nors „uždegė dagtį“ ir tik laiko klausimas, kad tos įmonės neliks – kartu su jai paskolintais pinigais.

 

 

Atsargų apyvartumas: Skirtingai nuo pirkėjų įsiskolinimo apyvartumo ir atsiskaitymo su tiekėjais apyvartumo, lėtesnis atsargų apyvartumas per ankstesnes krizes turėjo mažiau įtakos nemokumui. Atsargų apyvartą pirmiausia lemia šakos specifika. Atsargų apyvartumas tos pačios ūkio šakos įmonėse mažai skyrėsi. Kartais net vėliau bankrutavusios įmonės turėjo greitesnį apyvartumą – jos tiesiog neturėjo lėšų įsigyti atsargų.

Pandemijos specifika yra dvejopa.

• Prekiavusias įvairiomis prekėmis įmones pirmoji pandemijos banga ir veiklos sustabdymas užklupo netikėtai. Dalis greit gendančių atsargų tapo nelikvidžios. Tačiau kai kuriose įmonėse liko aukštos dar 2020 metų pradžios atsargos. Pardavimai sumažėjo dešimtimis procentų, o atsargų lygis išliko ar net išaugo. Ar jos bus parduotos už įsigijimo kainą, yra didelis klausimas.
• Antra vertus, dabar sunku įvertinti, kada ir kokiu mastu pasireikš infliacija dėl padidėjusios pinigų masės. Staiga pašokus žaliavų kainoms tos įmonės, kurios turėjo daugiau brangstančių atsargų bus tarp laimėtojų. Kas nepataikys turės didesnes sąnaudas.

Galima rasti daugiau pavyzdžių, ką tie patys finansiniai rodikliai gali reikšti pasikeitus sąlygoms. Pavyzdžiui, jei didelė įmonė įprastomis aplinkybėmis laikoma stipresnes, pasikeitus verslo aplinkai, įmonė gali pasirodyti milžinu ant molinių kojų.

Valstybės įsikišimas į ekonomiką, pradedant veiklos ribojimu ir baigiant įmonių rėmimu, kartais sukelia nenumatytų padarinių.

Visi norėtume, kad pasibaigus krizei įmonės atsidurtų ant „sauso asfalto“:	Tačiau dalies įmonių būklė pasibaigus valstybės pagalbai gali atrodyti taip:

 

 

 

Statistikos duomenys

Informacijos trūkumą iš dalies gali kompensuoti Statistikos departamento ar Eurostato duomenys. Lietuvoje pramonės, mažmeninės prekybos, transporto ir paslaugų apyvarta, užsienio prekybos duomenys, verslo tendencijų  rodikliai skelbiami kas mėnesį. Finansiniai rodikliai Lietuvoje pagrindinių ekonomikos šakų lygmeniu. Tačiau smulkesnių ūkio šakų finansiniai duomenys skelbiami kartą per metus.

Bankų ir valstybinių institucijų analitikai reguliariai skelbia savo prognozes ir įžvalgas. Tarptautinės kredito reitingų agentūros skelbia duomenis iš įvairių pasaulio šalių ir sektorių. Prekinių kredito draudikai sujungia statistiką su savo vidine informacija apie įsipareigojimų nevykdymą ir pavėluotus mokėjimus.

Iš šio intensyvaus informacijos srauto galima susidaryti nuomonę apie rizikingus ir nerizikingus sektorius, jų tendencijas ir kt. Tačiau tai tik sprendimo priėmimo dalis.

Rizikingi ir nerizikingi sektoriai

Kai 2003 - 2005 metais buvo bumas prieš stojant į Europos Sąjungą. Beveik nebuvo įmanoma padaryti didelių klaidų plėtojant veiklą. Tuo tarpu investavus 2007 ar 2008 metais šios investicijos neatnešė žadėtos grąžos, ypač jei jos buvo finansuotos skolintais pinigais. Taip buvo nekilnojamojo turto sektoriuje ir kitose šakose – pavyzdžiui, transporte.

2019 - 2010 metai buvo laikas, kai beveik visos įmonės rizikingose šakose buvo laikomos nekredituojamomis, nes visa šaka buvo laikoma rizikinga. Tie, kas išgyveno per tą krizę, po keleto metų vėl atsigavo. Tačiau tam reikėjo kelerių metų.

Visi žino, kuriuos sektorius 2020-2021 m. smarkiai paveikė COVID pandemija. Tai aviacija, „HoReCa“, drabužių ir ne pirmo būtinumo prekių prekyba, kelionės ir kitos paslaugos. Akivaizdu, kad šie sektoriai šiuo metu susiduria su rimtomis problemomis.  Tačiau po krizės silpniausi trauksis, o stipriausi bus dar stipresni.

Gilesnės analizės  reikalauja informacija apie sektorius, kur yra ir gerų, ir blogų naujienų. Tie patys rodikliai dėl pandemijos pasikeitus situacijai gali turėti kitokią prasmę.  Pavyzdžiui didėjantis investicijų mastas paprastai rodo, kad sektorius yra geros būklės. Tačiau šiuo metu  tuos pačius duomenis galima interpretuoti ir kitaip.

Per 2008 - 2009 m. krizę pagrindinė transporto įmonių bankroto priežastis buvo pernelyg didelės investicijos į transporto priemones, ypač iš lizingo

Lietuvoje per 2020 m. 9 mėnesius įregistruota 48% mažiau naujų vilkikų nei 2019 metais. Naujų lizingo sutarčių suma per 2019 ir 2020 m. 9 mėnesius smuko 63,8% (lyginant 9 mėn. duomenis). Tačiau kelių transporto tarptautinių krovinių pervežimų apimtis pasikeitė nežymiai. Yra daug priežasčių, kodėl jau nuo 2019 metų mažėjo investicijos, įskaitant mobilumo paketo poveikį ar ekologinius reikalavimus. Investicijų, sumažėjimas pandemijos akivaizdoje tapo riziką mažinančiu veiksniu.

Kredito reitingai

Atėjus COVID pandemijai esami kredito reitingai turėjo būti modifikuoti. Reikia atsižvelgti į tai, kad reitingo korekcijai reikia duomenų, jų interpretavimo. Šakinės reitingų dedamosios buvo ir yra modifikuojamos atsižvelgiant į statistikos duomenis ir į ekspertinius vertinimus.

Tačiau reitingų korekcijai reikia laiko. Faktai ir nauji informacijos šaltiniai atsiranda greičiau nei jie atsiduria reitinge.

Todėl informacijos agentūros Lietuvoje pateikia ir tą „žaliavinę“ informaciją, kuri kol kas neatsidūrė reitinge. Lieka erdvės interpretacijoms kredito vadybininkui pačiam priimti sprendimą.

Nefinansinė informacija

Prasidėjus pandemijai buvo prognozuojama, kad 2020 metais išaugs bankrotų ir nemokumų skaičius, tačiau to neįvyko. Yra kelios priežastys:

1. Dalis įmonių turėjo valstybės paramą subsidijų ir paskolų forma.
2. Fiziškai sumažėjo teismo posėdžių.
3. 2020 m. balandį Juridinių asmenų nemokumo ši įstatymo galiojimas buvo sustabdytas beveik 6 mėnesiams.
4. Iki 2019 metų daugiausia bankroto bylų keldavo Sodra ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau dabar 2020 m. labai sumažėjo šių institucijų keliamų bankroto bylų. Priešingai - Sodra ir VMI yra tai vienas iš valstybės pagalbos kanalų.

Esama bankrotų statistika labiau atspindi seniau įvykusius procesus. Tos įmonės kurios šiandien bankrutuoja, susidūrė su problemomis prieš kelerius metus

Lietuvoje yra labai gerų informacijos šaltinių, kurie buvo naudojami kredito rizikai įvertinti. Atėjus pandemijai, atsirado naujų duomenų, kurie turėtų būti naudojami kuo plačiau aiškinant šiandienos tikrovę. Tačiau reikia atsiminti, kad dažnai duomenys, sukurti dabarties poreikiams, dar nėra statistiškai apdoroti, jie kartais yra nepilni, vėluojantys ar nenuoseklūs. Todėl juos interpretuoti reikėtų atsargiai.

Darbuotojų skaičius - Iš pirmo žvilgsnio darbuotojų dinamika realiai atspindi situaciją sektoriuose. Tačiau čia rodomi įdarbinti darbuotojai, o prastovose esančių darbuotojų skaičiaus reikia ieškoti kitur.

Įmonių skolos Sodrai. Per metus kelis kartus išaugo ir pačios skolos Sodrai, ir atidėtų skolų sumos. Anksčiau skolos Sodrai atidėjimas buvo labiau kaip pripažinimas, kad įmonė nesugeba sumokėti įmokų. Dabar tai dažnai yra reali mokestinė pagalba, kuri naudojamas kaip finansavimo šaltinis , o ne reputaciją gadinantis veiksnys.

Darbuotojų prastovų duomenys. Pagal 2021 m. sausio 2 d. paskelbtus Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenis per 2020 m. lapkričio mėnesį dotacijas iš užimtumo tarnybos gavo 15.905 įmonės (tai sudarė 15,6% visų darbdavių).

Dotacijas gavo prastovose buvę 139.239 darbuotojai (10,1% visų darbuotojų). Įmonėse, kuriose buvo paskelbtos prastovos, prastovose vidutiniškai buvo 58,7% darbuotojų – mažesnėse įmonėse šis skaičius dažnai siekė 100% visų darbuotojų, o stambesnėse šis santykis buvo mažesnis – sustabdyti buvo tik atskiri padaliniai.  Tačiau yra ūkio šakų, kur ir stambiose įmonėse prastovose esančių darbuotojų skaičius buvo 70-90%.

Tuo tarpu 2021 m. sausio 31 d. paskelbti duomenys (kai karantinas ir veiklų sustabdymas nuo 2020 m. gruodžio jau buvo sugriežtintas) buvo pateikiami tik 4153 įmonių duomenys.

 Prastovose esančių įmonių skaičius, kurį skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Yra keli prastovose esančių įmonių skaičiaus pokyčiai 2021 m. vasario ir kovo mėnesiais.  Vasario pradžioje tokių įmonių skaičius krito nuo 15694 iki 2852, paskui iki mėnesio pabaigos šis skaičius augo, kovo pradžioje   prastovose esančių įmonių skaičius krito nuo 12159 iki 2931, dabar vėl auga. Kodėl yra tokie svyravimai, duomenų rengėjai nepaaiškino.

https://www.vz.lt/koronavirusas/ekonomikos-barometras

http://www.vdi.lt/PdfUploads/Prastovos.pdf

Vietoje išvadų

Ankstesni ir nauji informacijos šaltiniai papildo kreditavimo sprendimų priėmimo procesą. Kol nėra naujų finansinių duomenų, didesnę nei anksčiau vertę įgyja teisingas sektoriaus priskyrimas, jo rizikos identifikavimas bei artimiausios perspektyvos įvertinimas.

Kreditų vadybininkui sunku patikrinti visas duomenų bazes, atnaujinti ir susintetinti informaciją. Specializuotos kredito rizikos vertinimo įmonės kaupia visus viešus duomenis ir sujungia juos į vientisą visumą.

Kreditinės informacijos agentūros prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Tačiau sprendimų priėmimui pateikiama ir pradinė informacija, kurią galima įvairiai interpretuoti.

Be kiekybinių veiksnių, yra ir kokybinių duomenų, kuriuos taip pat reikia įvertinti. Įmonės, veikiančios tame pačiame ekonomikos sektoriuje ir turinčios panašią pradinę padėtį, gali visiškai kitaip atlaikyti karantino apribojimus. Bendrovė, investavusi į internetinę pardavimo ir logistikos infrastruktūrą, bus geresnėje padėtyje nei įmonė, kuri nepadarė pakeitimų. Būtina nuolat stebėti pokyčius ir naudoti įvairius alternatyvius informacijos šaltinius.

Romualdas Trumpa

Credeo

Rizikos vertinimo vadovas