Lietuvos verslas bręsta ir įvertina kreditų draudimo naudą

Lietuvos verslas bręsta ir įvertina kreditų draudimo naudą

Kreditų draudimo situacija Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį labai keitėsi. Po 2008–2009 m. krizės sekęs ekonomikos pakilimas paskatino verslus atsigręžti į šias paslaugas teikiančias bendroves, o pastarąsias – pasiūlyti įvairesnį paslaugų spektrą ir konkurencingas kainas. Atėjus pandemijai įmonės gali praktiškai įvertinti kreditų draudimo naudą, vis dėlto, kaip pastebi „Credeo“ ekspertas, apie šią paslaugą reikėtų pradėti galvoti dar tuomet, kai verslui sekasi gerai.

Užsitikrinti saugumą ir finansavimą

Prekinių kreditų draudimo situaciją Lietuvoje galima vertinti įvairiais pjūviais. Tikriausiai esminis iš jų – pasikeitęs šios paslaugos suvokimas tarp įmonių: prekinių kreditų draudimas – tai ne tik rizikos valdymo, bet ir finansavimo bei pardavimų didinimo instrumentas.

„Jau keletą metų pastebima tendencija, kad keičiasi įmonių motyvacija dėl draudimo: seniau jos drausdavosi todėl, kad tai buvo viena iš patrauklių galimybių gauti finansavimą, o dabar naudojasi šia paslauga, kad gautų draudiminę apsaugą ir valdytų klientų nemokumo riziką. Vis daugiau įmonių mąsto apie tai, kaip efektyviai susitvarkyti verslo procesus, kad galėtų saugiai dirbti ir užsitikrinti prekybos finansavimą. Šį pokytį pastebi ir finansavimo kompanijos, sulaukiančios įmonių, pageidaujančių naudotis finansavimo paslaugomis su draudimo apsauga. Per pastaruosius kelerius metus faktoringo be regreso apimtys stipriai išaugo“, – teigia „Credeo“ kreditų draudimo vadovas Audrius Rosinas.

Kreditų rizikos valdymo srityje matoma tendencija, kad didžiosios ir vidutinės bendrovės daugiau dėmesio skiria gerinti rizikos valdymą įmonės viduje. Todėl įmonės dažnai pasirūpina kreditų draudimu. Tai kelia įmonės vertę, nes geriau valdant rizikas mažėja nuostolių, gerėja pirkėjų portfelis, auga verslo stabilumas. „Efektyviau valdant kreditų riziką sumažėja žalų dėl netikėtų nuostolių, tai mažina kreditų draudimo kainą ir galima gauti geresnę draudiminę apsaugą“, – paaiškina „Credeo“ ekspertas.

Taip pat pastebima, kad įmonės pradėjo ieškoti variantų, kaip būtų galima išskaidyti draudžiamų pirkėjų portfelį, norint užsitikrinti didesnę draudiminę apsaugą, nei įprastai apsidraudžiant pas vieną draudiką. Todėl įmonėms buvo pasiūlytos papildomos kreditų draudimo paslaugos, tokios kaip limito perviršio draudimas, eksporto rinkų išskaidymas, stambių rizikų sindikavimas ir pan.

Galiausiai, įmonės, turinčios kreditų draudimą, gali pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas – suteikti didesnį kredito limitą ar suteikti ilgesnį mokėjimo atidėjimą.

Draustis – ne tik sunkiu metu

Minėtus pokyčius, kad verslai įvertina kreditų draudimo naudą, iliustruoja ir statistika. Atsižvelgus į trijų pagrindinių kreditų draudimo kompanijų duomenis matyti, kad nuo 2011-ųjų iki 2020-ųjų metų galiojančių kreditų draudimo sutarčių skaičius Baltijos šalyse ūgtelėjo daugiau kaip keturis kartus. Šie duomenys atspindi apie 90 proc. Baltijos šalių kreditų draudimo rinkos. Ženkliai išaugo ir draudimo įmokų bei išmokų apimtys: nuo 2011 iki 2020 m. draudimo įmokų suma išaugo tris kartus, o vidutinė išmokų suma – apie keturis kartus (atmetus vieną katastrofinę išmoką 2019-aisiais).

 

 

 

Tiesa, koronavirusas šią statistiką tikrai pakoreguos. Pasak A. Rosino, nors pandemija kilo maždaug prieš metus, jos pasekmės kreditų draudimo srityje išryškės tik šiais metais ar net 2022, nes mokėjimų vėlavimų ir bankrotų banga prasidės 2021 pasibaigus valstybių teikiamai paramai verslui, ypač kalbant apie pirkėjus, esančius Vakarų Europoje. Todėl mažesnius nuostolius patirs tos įmonės, kurios draudimine apsauga pasirūpino anksčiau.

 

„Verslams, kurie vis dar vadovaujasi požiūriu, kad kreditų draudimas aktualus tik neramiais ekonominiais laikais, norėtųsi priminti, kad roges reikia ruošti vasarą. Pasaulinė pandemija tik dar kartą parodė, kad ne visuomet galime numatyti, kur ir kada gali kilti problemų. Verslas iš esmės yra susijęs su neužtikrintumu: kiekvieną dieną galima susidurti su įvairiomis rizikomis, kurios turės įtakos įmonės veiklai ateityje. Todėl verslo rizikas būtina valdyti ir esant galimybei rekomenduojame tai perduoti specialistams, kurie tas rizikas gali įvertinti ir suteikti apsaugą“, – pabrėžia A. Rosinas. 

 

Pagalvoti apie kreditų draudimą iš anksto verta ir dėl to, kad jau prasidėjus nuosmukiui ši paslauga pabrangsta, be to, ji nebeapsaugo nuo didžiausių susiformavusių rizikų. Visai kita situacija, jei nuo to buvo apsidrausta anksčiau – atsiradus problemai draudimo kompanija ją sprendžia. „Kreditų draudimo esmė yra apsaugoti įmones nuo galimų / netikėtų nuostolių dėl pirkėjų neatsiskaitymo: ji suteikiama, kai pirkėjas yra vertinamas gerai, o dėl pastovaus monitoringo įmonės yra įspėjamos apie numatomus neigiamus pokyčius. Tokiu būdu įmonės gali pereiti prie kitų rizikos valdymo instrumentų, tarkime, sumažinti kreditavimo apimtis, įdiegti papildomas garantijas, kas leistų išvengti didesnių nuostolių. Galiausiai, tos kompanijos, kurios kreditų draudimu naudojasi nuolat, moka žemesnę kainą už šią rizikos valdymo paslaugą“, – argumentuoja „Credeo“ kreditų draudimo vadovas.