Forgot password?

Nemokių įmonių ironija: sąskaitomis naudojasi, bet skolų nemoka

2021-05-24

Skolų išieškojimo specialistai pastebi, kad šiais metais vis daugėja įmonių, besikreipiančių dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo procedūrų. Dalyje įmonių stebimas ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas, keičiami įmonių pavadinimai arba akcijos parduodamos asmenims, kurie tampa jau praktiškai nebeveikiančių įmonių direktoriais.

Skolų išieškotojai, siekdami padėti savo klientams, taip pat susiduria su iššūkiais, nes pasikeitė ir įmonių nemokumo bylų iškėlimo tvarka, skolininkų sąskaitų atžvilgiu nebetaikomos laikinosios apsaugos priemonės, viešai neskelbiama informacija apie įmones, laiku nemokančias mokesčių.

Ženklai, bylojantys apie faktinį įmonių nemokumą dažnai niekur nefiksuojami

Kadangi nuo 2020 m. pradžios pasikeitė įmonių nemokumo bylų iškėlimo tvarka, šiuo metu dar nėra patikimų statistinių duomenų, kuriais remiantis, būtų galima palyginti 2020 ir 2021 m. iškeltų bankrotų skaičių su ankstesnių metų analogiškais duomenimis.

Rimgaudas Aukselis, „Credeo“ partneris, skolų išieškojimo vadovas, rizikos vertintojas, teisininkas, turintis daugiau nei dvidešimties metų patirtį, komentuoja, kad pagal ankstesnį įstatyminį reglamentavimą kreditorius arba pats skolininkas galėjo iš karto kreiptis į Apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, dabar procedūra yra pasikeitusi ir potencialiai nemoki įmonė pirmiausia turi visus kreditorius informuoti nurodydama, kad, jeigu per 15 – 30 dienų nebus sutikta reikšmingai sumažinti skolos sumos, tik tada bus kreipiamasi į Apygardos teismą dėl nemokumo procedūros pradėjimo.

„Ši informacija, kuomet kreditoriams yra siunčiami laiškai apie įmonės nemokumą, niekur nėra fiksuojama ir viešinama. Kol nesuėjo išsiųstuose laiškuose kreditoriams nurodytas terminas pateikti atsakymą, tol negalima kreiptis į Apygardos teismą. Susiklosto situacija, kad bankroto byla dar neiškelta, bet įmonės jau galimai veiklos nebevykdo, tačiau tai oficialiai niekur neatsispindi, neturime tikslių statistinių duomenų“, – sako R. Aukselis.

Taip pat dažnai stebima situacija, kai nebeveikiančios įmonės direktoriumi paskiriamas sunkiai identifikuojamas fiktyvus asmuo. „Naujuoju vadovu tampa užsienio šalies arba Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra jau visos eilės tokių nebeveikiančių įmonių direktorius, o tiksliau – neoficialus likvidatorius. Tampa akivaizdu, kad tokia įmonė jokios veiklos nevykdo ir greičiausiai nebevykdys, bet, pagal Registrų centro duomenis, įmonė oficialiai yra veikianti. Tai dar vienas situacijos pavyzdys, iliustruojantis, kad su kreditoriais nebus atsiskaityta, tiekėjai praras savo pinigus, tačiau oficialioje statistikoje tai neatsispindi“, – sako R. Aukselis.

Iššūkiai kreditoriams

Karantino metu valstybė taiko įvairias priemones, kad įmonės išgyventų ir neatleistų darbuotojų. Tačiau pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų – dalis įmonių formaliai „tęsia“ veiklą tik dėl gaunamų subsidijų, nors ir mato, kad joms pasibaigus veiklos vykdyti vis tiek nebegalės. Dažniausiai tai statybų, transporto, restoranų, mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės.

„Kai kurios įmonės, gavusios informaciją, kad dėl šalyje paskelbto karantino jos atsidūrė valstybės remiamų įmonių darbo užmokesčio subsidijavimui sąraše, šias lėšas norėjo įsisavinti. Surinkti duomenys pagrindžia prielaidą, kad tokios įmonės formaliai egzistavo, tačiau veiklos greičiausiai atnaujinti net ir neplanavo. Konkretus pavyzdys – praėjusių metų spalį vienoje įmonėje buvo 143 darbuotojai, o po Naujųjų metų liko vos 17, nors oficialiai įmonės veikla dar nenutraukta“, – dalinasi R. Aukselis.

Pasak R. Aukselio, sprendimas nuo 2021 m. susiaurinti ratą įmonių, įtrauktų į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, ir kurioms toliau subsidijuojamas darbo užmokestis, prisidėjo prie eilės įmonių sprendimo inicijuoti nemokumo procedūras nebeatsiskaitant su savo tiekėjais.

R. Aukselis dalinasi įžvalgomis, kad būtų labai gerai, jog taikomos paramos priemonės būtų labiau subalansuotos, t.y. „saugomi“ ne tik skolininkai, tačiau ginami ir kreditoriai. Pavyzdžiui, šiuo metu iki karantino pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame portale neskelbiama informacija apie įmones, laiku nemokančias mokesčių. Antstolių duomenų bazių informacija apskritai nėra viešai prieinama, taip pat ekstremalios situacijos metu teismai nebetaiko laikinųjų apsaugos priemonių skolininkų sąskaitoms.

Skolininkai, tai žinodami, stengiasi maksimaliai vilkinti laiką, nevengia, pralaimėję ginčą pirmoje teisminėje instancijoje, pereiti į apeliacinę. Taip skolininkai išvengia neigiamos informacijos apie juos pačius platinimo, toliau laisvai vykdo lėšų pervedimus kartu nevykdydami savo finansinių prievolių kreditoriams. Tiekėjai, prarasdami pinigus, yra priversti savo nuostolius įtraukti į produkcijos ar paslaugų savikainą, o tai nulemia, kad padidinama kaina galutiniam pirkėjui. Tai yra viena iš kainų didėjimo valstybėje priežasčių.

Įspėjamieji signalai

Esant tokiai padėčiai, labai svarbu įmonėms atlikti specifinių požymių monitoringą ir atpažinti galimai nemokias įmones savo pirkėjų rate. „Įspėjamųjų signalų nepaisymas gali nulemti prarastas pajamas. Pirmiausia reikia stebėti, kaip keičiasi įmonių situacija. Pastaruoju metu labai dažnai gauname iš klientų prašymus patikslinti informaciją apie jų partnerius, patarti, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje konkrečioje situacijoje“, – dalinasi R. Aukselis.

Ekspertas R. Aukselis išskiria, kad vienas iš pirmųjų įmonės padėties blogėjimo signalų yra skolos apmokėjimo vėlavimo dienų skaičiaus didėjimas ir/ar reikšmingas partnerio darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Tarkime, įmonėje dirbo trys šimtai darbuotojų, o pastaruoju metu per savaitę atleidžiama po penkiolika – dvidešimt žmonių.

Kitas svarbus įmonės rodiklis – bylų teismuose kaip skolininko atžvilgiu atsiradimas arba didėjimas. Augantis bylų skaičius rodo, kad kreditoriai reiškia įmonei ieškinius dėl neatgautų pinigų. Ketvirta, taip pat svarbu yra pasitikrinti situaciją ir apie įmonės vadovybę – ar direktoriaus anksčiau valdytos įmonės nežlugo, kokie yra atsiliepimai viešojoje erdvėje. Pirkėjų monitoringas turėtų būti atliekamas kas dvi savaites.

Pastebėjus šiuos aukščiau paminėtus partnerio būklės blogėjimo požymius, rekomenduojame kreditoriams nedelsiant imtis visų ikiteisminių ar net teisminių skolos išieškojimo veiksmų, kreiptis į šios srities specialistus, kurie greitai ir profesionaliai įvertins skolininko realią padėtį, padės pasirinkti tinkamą skolos atgavimo kelią.