2023-04-27
Prekinių kreditų draudimas dažniausiai prilyginamas rinkoje egzistuojantiems kitiems draudimams, tokiems kaip gyvybės, turto ar privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kurių pagrindinė funkcija yra išmoka. Dėl šio klaidingo sutapatinimo klientai nepelnytai nuvertina papildomas galimybes. Apie tai, kad prekinių kreditų draudimas gali būti verslo skatinimo priemonė, pasakoja „Credeo“ vadovas Audrius Rosinas.
Įmonių apyvarta susidaro iš pardavimų su atidėjimais ir išankstinių mokėjimų. „Turint prekinių kreditų draudimą, yra galimybė kreiptis į išankstinių mokėjimų pirkėjus ir siūlyti mokėjimų atidėjimus. Apyvartos su išankstiniais mokėjimais perkėlimas į apyvartą su atidėjimais skatina didesnius užsakymų kiekius. Tai leidžia klientui generuoti didesnę apyvartą ir pelną“, – aiškina A. Rosinas.
Vadovas atkreipia dėmesį, kad prasidėjus prekybai su atidėjimais, kuriam laikui galimas apyvartinių lėšų trūkumas, tačiau tokiu atveju yra galimybė kreiptis dėl verslo finansavimo – faktoringo: „Klientas, kuris draudžiasi prekinių kreditų draudimu, yra patrauklus faktoringo įmonėms, todėl sąskaitų finansavimas yra sklandus. Tai leidžia klientui lengviau vykdyti veiklą, kol po kelių pardavimų ciklų nebelieka apyvartinių lėšų trūkumo.“
Dar viena prekinių kreditų draudimo išnaudojimo galimybė – draudimo įmonių duomenų bazė. Naudojantis ja galima ieškoti potencialių pirkėjų skirtingose rinkose. A. Rosinas rekomenduoja klientams nepamiršti, kad draudimo įmonės turi labai daug informacijos apie visas įmones įvairiose valstybėse, nes nuolat renka duomenis (Big data): „Klientas visada turi galimybę kreiptis į draudiką, kad šis pateiktų sąrašą įmonių, kurioms būtų teikiami kredito limitai skirtingose valstybėse pagal veiklos kodus (Nace). Gavus tokį sąrašą, klientui iškart aišku, su kuo jis gali pradėti bendradarbiavimą ir taip sutaupo laiką, skirtą paieškoms.“
A.Rosinas įvardija, kad investavimas į prekinių kreditų draudimą padeda klientui identifikuoti jo pirkėjus, kontroliuoti rizikos valdymo procesus, padėti ieškoti naujų potencialių pirkėjų, atgauti sumas už vėluojančius mokėjimus, gauti išmoką, jeigu pirkėjai tampa nemokiais ar įvyksta bankrotas. Investuoti į prekinių kreditų draudimą verta net jeigu įmonės atidėtų mokėjimų apyvarta sudaro mažesnę visos apyvartos dalį.
Investicijų atsiperkamumas į prekinių kreditų draudimą gali būti vertinamas keliais aspektais. „Įmonei samdyti rizikos vertintoją yra žymiai brangiau nei įmonę, kuri suteikia prekinio kredito paslaugą. Rizikos specialisto, kuris tikrintų visus pirkėjus ir nustatinėtų prekiaujamus kredito limitus, vidutinis atlyginimas yra apie 1800 - 2500 eurų be mokesčių, o prekinių kreditų draudimas metams prasideda nuo 7500 eurų“, – komentuoja A. Rosinas.
Kitas aspektas, kad prekinio kredito draudimo pagalba pardavimus galima padidinti 20%. Pasak A. Rosino, prekinio kredito draudimo dėka patiems vadybininkams nebereikia priimti sprendimų, kokio limito ribose gali prekiauti su nauju pirkėju. Taip pat nėra būtinybės pirmųjų užsakymų vykdyti su išankstiniais mokėjimais, o tai naujam pirkėjui palengvina atsiskaitymo galimybę ir klientas tampa labiau vertinamu rinkos žaidėju.
„Klaidinga drausti tik didžiausias rizikas turinčius, mažiausiai patikimus pirkėjus, nes nerizikingi klientai taip pat gali bankrutuoti. Pirkėjams, kurie vertinami kaip nerizikingi, yra taikomos nuolaidos atsiskaitymams – ilgesnis atidėjimo laikotarpis nei kitiems. Tai reiškia, kad jeigu bent vienas iš nerizikingų pirkėjų subankrutuotų, klientas iš karto netektų daug pajamų, nes dėl daromų nuolaidų atsiskaitymams, užsakymų su nerizikingu pirkėju būtų įvykę kelis kartus daugiau nei su rizikingu“, – įžvalgomis dalijasi vadovas A. Rosinas.
Kartais, net ir išnaudojus visas prekinio kredito draudimo galimybes, susiklosto aplinkybės, kai reikalinga išmoka nemokumo atveju. Tokioje situacijoje klientas draudimo kompanijai turi pranešti apie vėluojančius mokėjimus. A. Rosinas patikslina, kad norint gauti išmoką, klientas turi pagal pasirašytą draudiminę sutartį atitikti visus reikalavimus ir vadovautis ten nurodytomis sąlygomis.
Jeigu klientas pagal visus reikalavimus praneša draudimo įmonei apie vėluojantį mokėjimą, atitinka nustatytus terminus, išmoka jam bus mokama. Pirmiausiai draudimo kompanija mėgina išieškoti skolą pati, o jeigu per sutartyje nurodytą laikotarpį to padaryti nepavyksta – skolą išmoka draudimo kompanija.
„Credeo“ ekspertai visais atvejais teikia savo klientams konsultacijas, ką daryti, kad išmoka būtų išmokėta, kaip maksimaliai išnaudoti prekinio kredito draudimo galimybes ir suvaldyti rizikas.